Trigliceridai

Laboratorinis tyrimas
Susijusios ligos

Norma
Suaugusieji
pageidaujamos reikšmės 0,5–2,3mmol/l
cholesterolis padidėjęs arba pereinamos jo reikšmės 0,5–2,3mmol/l
cholesterolis nepadidėjęs (mažiau nei 5,2mmol/l) 0,5–2,7mmol/l
vyresni nei 65 metų 0,5–3,7mmol/l
Naujagimiai 0–0,7mmol/l

Sinonimai: triacilglicerolis, trigliceroliai, TG.
Serumas, plazma EDTA
Dangtelis raudonas arba violetinis

Pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis organizme yra trigliceridai. Įvertinant trigliceridų koncentraciją serume svarbu, kad ligonis būtų nevalgęs bent 14 valandų iki kraujo paėmimo tyrimui. Rekomenduojama vengti alkoholio bent tris dienas iki tyrimo. Pati dažniausia trigliceridų padidėjimo priežastis yra netinkamas ligonio paruošimas tyrimui, neatsižvelgimas į tai, ar ligonis pavalgęs. Trigliceridų nustatymas svarbus apibūdinant hiperlipidemijas ir įvertinant išeminės širdies ligos riziką. Asmenims, turintiems mažą DTL cholesterolį bei didelį trigliceridų kiekį, išeminės širdies ligos rizika daug didesnė nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nenustatoma. Trigliceridai yra pats svarbiausias išeminės širdies ligos rizikos veiksnys sergantiems II tipo diabetu. Trigliceridus svarbu ištirti, jeigu bendro cholesterolio koncentracija kraujyje nežymiai padidėjusi (5,2–7,8mmol/l). Tokiu atveju trigliceridų tyrimas suteikia papildomos informacijos vertinant lipidų apykaitą. Ypač aukštos trigliceridų koncentracijos kraujyje pasitaiko sergant ūmiu pankreatitu ir alkoholizmu. Abstinencijos periodu trigliceridų kiekis organizme gali sugrįžti į normą. Trigliceridai patenka į organizmą su maistu arba sintezuojami pačiame organizme. Jie susidaro kepenyse bei riebaliniame audinyje. Trigliceridų koncentracija su amžiumi laipsniškai didėja. Trigliceridų kiekis kraujyje taip pat šiek tiek didesnis, jeigu tyrimas atliekamas vakare. Sveikų individų organizme trigliceridus suskaido fermentas lipoproteinlipazė. Normoje dėl nedidelio trigliceridų kiekio kraujo serumas būna skaidrus. Todėl fermentas lipoproteinlipazė kartais vadinamas „skaidrinančiu“, „šviesinančiu“ fermentu. Neišnešiotų kūdikių serume šio fermento gali būti mažai, todėl jų serume gali išryškėti hipertrigliceridemija, turinti mažai ką bendro su įgimta lipidų patologija. Tokiems kūdikiams serumas būna drumstas, ir todėl gali trukdyti įvertinti kitus laboratorinius rodiklius. Jeigu trigliceridų koncentracija viršija 5,6mmol/l, serumas beveik visada būna drumstas dėl chilomikronemijos.

Pastaruoju metu kiek išpopuliarėjo trigliceridų rodiklis, nustatomas po valgio. Buvo pastebėta, kad šį rodiklį patogu nustatyti du kartus: 1) nevalgius; 2) po to pakartotinai, praėjus maždaug keturiom valandom po vidutinio maisto kiekio suvartojimo arba lipidų krūvio (postpradialTG, ppTG). Šis testas pasirodė esanti informatyvi priemonė vertinant įvairias hiperlipidemijų būkles.

PpTG vertė išryškėjo tokiuose tyrimuose: 1) ligoniams, sergantiems išemine širdies liga, ppTG būna daug labiau padidėjęs nei sveikiems asmenims; 2) ligoniams, kuriems randamas padidėjęs ppTG, paprastai būna daug mažesnis DTL cholesterolis ir padidėjusi aterosklerozės rizika; 3) sergant II tipo diabetu, TG koncentracija nevalgius gali būti normali, tačiau ppTG daug ilgiau išsilaiko padidėjęs nei sveikiems asmenims; tokie II tipo diabetu sergantys asmenys ypač imlūs ateroskleroziniams kraujagyslių pokyčiams; 4) ppTG tinka stebėti ligonių dietinį ir medikamentinį gydymą; daug gyvulinių riebalų vartojantys asmenys visada turi ryškiai padidėjusią ppTG koncentraciją kraujyje, prisotintos riebalų rūgštys maiste visada sukelia didesnį ppTG rodiklio atsaką, palyginti su polinesočiųjų riebalų rūgščių suvartojimu; 5) jeigu ligonis su maistu suvartoja pernelyg daug cukraus ir angliavandenių, ppTG taip pat ryškiai padidėja; 6) adekvatus fizinis krūvis ir geras fizinis treniruotumas rodo daug mažesnes ppTG reikšmes nei kontrolinės grupės; 7) fibratai dažniausiai mažina ppTG koncentraciją (nors ne visada); 8) ppTG – patogus rodiklis sekti dietinį ir medikamentinį gydymą; 9) ppTG padidėjimas jauniems suaugusiems vyrams yra vienas jautriausių lipidų rodiklių, rodančių įgimtą polinkį sirgti koronarine aterosklerozės forma.

Ligos.lt

Sinonimai: triacilglicerolis, trigliceroliai, TG.
Serumas, plazma EDTA
Dangtelis raudonas arba violetinis

Pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis organizme yra trigliceridai. Įvertinant trigliceridų koncentraciją serume svarbu, kad ligonis būtų nevalgęs bent 14 valandų iki kraujo paėmimo tyrimui. Rekomenduojama vengti alkoholio bent tris dienas iki tyrimo. Pati dažniausia trigliceridų padidėjimo priežastis yra netinkamas ligonio paruošimas tyrimui, neatsižvelgimas į tai, ar ligonis pavalgęs. Trigliceridų nustatymas svarbus apibūdinant hiperlipidemijas ir įvertinant išeminės širdies ligos riziką. Asmenims, turintiems mažą DTL cholesterolį bei didelį trigliceridų kiekį, išeminės širdies ligos rizika daug didesnė nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nenustatoma. Trigliceridai yra pats svarbiausias išeminės širdies ligos rizikos veiksnys sergantiems II tipo diabetu. Trigliceridus svarbu ištirti, jeigu bendro cholesterolio koncentracija kraujyje nežymiai padidėjusi (5,2–7,8mmol/l). Tokiu atveju trigliceridų tyrimas suteikia papildomos informacijos vertinant lipidų apykaitą. Ypač aukštos trigliceridų koncentracijos kraujyje pasitaiko sergant ūmiu pankreatitu ir alkoholizmu. Abstinencijos periodu trigliceridų kiekis organizme gali sugrįžti į normą. Trigliceridai patenka į organizmą su maistu arba sintezuojami pačiame organizme. Jie susidaro kepenyse bei riebaliniame audinyje. Trigliceridų koncentracija su amžiumi laipsniškai didėja. Trigliceridų kiekis kraujyje taip pat šiek tiek didesnis, jeigu tyrimas atliekamas vakare. Sveikų individų organizme trigliceridus suskaido fermentas lipoproteinlipazė. Normoje dėl nedidelio trigliceridų kiekio kraujo serumas būna skaidrus. Todėl fermentas lipoproteinlipazė kartais vadinamas „skaidrinančiu“, „šviesinančiu“ fermentu. Neišnešiotų kūdikių serume šio fermento gali būti mažai, todėl jų serume gali išryškėti hipertrigliceridemija, turinti mažai ką bendro su įgimta lipidų patologija. Tokiems kūdikiams serumas būna drumstas, ir todėl gali trukdyti įvertinti kitus laboratorinius rodiklius. Jeigu trigliceridų koncentracija viršija 5,6mmol/l, serumas beveik visada būna drumstas dėl chilomikronemijos.

Pastaruoju metu kiek išpopuliarėjo trigliceridų rodiklis, nustatomas po valgio. Buvo pastebėta, kad šį rodiklį patogu nustatyti du kartus: 1) nevalgius; 2) po to pakartotinai, praėjus maždaug keturiom valandom po vidutinio maisto kiekio suvartojimo arba lipidų krūvio (postpradialTG, ppTG). Šis testas pasirodė esanti informatyvi priemonė vertinant įvairias hiperlipidemijų būkles.

PpTG vertė išryškėjo tokiuose tyrimuose: 1) ligoniams, sergantiems išemine širdies liga, ppTG būna daug labiau padidėjęs nei sveikiems asmenims; 2) ligoniams, kuriems randamas padidėjęs ppTG, paprastai būna daug mažesnis DTL cholesterolis ir padidėjusi aterosklerozės rizika; 3) sergant II tipo diabetu, TG koncentracija nevalgius gali būti normali, tačiau ppTG daug ilgiau išsilaiko padidėjęs nei sveikiems asmenims; tokie II tipo diabetu sergantys asmenys ypač imlūs ateroskleroziniams kraujagyslių pokyčiams; 4) ppTG tinka stebėti ligonių dietinį ir medikamentinį gydymą; daug gyvulinių riebalų vartojantys asmenys visada turi ryškiai padidėjusią ppTG koncentraciją kraujyje, prisotintos riebalų rūgštys maiste visada sukelia didesnį ppTG rodiklio atsaką, palyginti su polinesočiųjų riebalų rūgščių suvartojimu; 5) jeigu ligonis su maistu suvartoja pernelyg daug cukraus ir angliavandenių, ppTG taip pat ryškiai padidėja; 6) adekvatus fizinis krūvis ir geras fizinis treniruotumas rodo daug mažesnes ppTG reikšmes nei kontrolinės grupės; 7) fibratai dažniausiai mažina ppTG koncentraciją (nors ne visada); 8) ppTG – patogus rodiklis sekti dietinį ir medikamentinį gydymą; 9) ppTG padidėjimas jauniems suaugusiems vyrams yra vienas jautriausių lipidų rodiklių, rodančių įgimtą polinkį sirgti koronarine aterosklerozės forma.

<img alt="Ligos.lt" src="https://ligos.lt/file/manual/trigliceridai.png” width=”191″ height=”188″ />

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis

Žymos
chilomikronemijos
cholesterolis
hiperlipoproteinemija
hipertrigliceridemija
ligonis
lipoproteinlipazė
rizika
serumas
trigliceridai

Rašyti komentarą