Receptorius

Terminas

Ląstelės membranoje, citozolyje arba branduolyje esantis baltymas, valdantis signalų iš aplinkos priėmimą ir ląstelių tarpusavio atpažinimą. Visų receptorių pagrindinė funkcija – priimti signalą iš aplinkos ir jį perduoti toliau į ląstelę. Taip valdomi ląstelės vidiniai procesai, palaikoma darni organizmo veikla. Receptoriai skirstomi į branduolio receptorius ir membranos receptorius: Branduolio receptoriai – viduląsteliniai baltymai, kurie jungiasi su lipofilinėmis signalinėmis molekulėmis (steroidiniais hormonais, retinoidais, kalcitrioliu), jos pro plazminę membraną pereina į citozolį. Branduolio receptorių (pvz., gliukokortikoidų) būna citozolyje arba branduolyje (tiroidinių hormonų, retinoidų, kalcitriolio). Receptoriaus ir ligando kompleksas prisijungia prie atrankių DNR segmentų (vadinamųjų hormonų atsako elementais) ir aktyvina arba slopina atitinkamų genų veiklą. Membranos receptoriai – transmembraniniai (integraliniai) baltymai, turintys išorėje receptorinį domeną, prie kurio jungiasi hidrofilinis ligandas (hormonas, neuromediatorius, augimo veiksnys). Ligandas, prisijungęs prie receptoriaus, keičia jo konformaciją ir sukelia antrinio signalo tarpininko (cAMP, cGMP ir kt.) išsiskyrimą.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
ląstelės
receptorius