Infarktas

Terminas

Bendrąja prasme organo arba audinio dalis, kurioje, sutrikus arterinei kraujotakai, prasideda nekrozė. Yra įvairių infarkto rūšių: aneminis (išeminis) – sukeltas visiško kraujotakos sutrikimo, hemoraginis ir mišrus. Labiausiai gyvybei pavojingas miokardo infarktas. Jis įvyksta, kai širdies raumenyje staiga ima trūkti deguonies, nes vainikinių arterijų šakoje sumažėja arba nutrūksta kraujo tėkmė. Taip atsitinka, kai vainikinę širdies arteriją susiaurina susikaupusios aterosklerozinės plokštelės, spaudžia iš išorės mechaniškai arba užkemša trombas, rečiau – embolas. Tada stipriai sumažėja ar visai nutrūksta tam tikrų miokardo dalių (tai priklauso nuo to, kokia ir kokio stambumo širdies arterija užkemšama) aprūpinimas krauju. Neatsinaujinus kraujotakai po 20–40 min., prasideda svarbūs biocheminiai pokyčiai širdies raumens ląstelėse. Miokardo infarktas gali ištikti, kai po fizinio krūvio arba nervinės įtampos širdies raumeniui netikėtai prireikia daug deguonies. Miokardo infarktą skatina ir vadinamieji rizikos veiksniai: rūkymas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, cukrinis diabetas, per didelis cholesterolio kiekis kraujyje (dislipidemija), nuolatinė emocinė įtampa, dažnas fizinis pervargimas, nutukimas, polinkis sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis tarp šeimos narių.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
infarktas