Imunoglobulinai

Terminas

Žymima Ig, dar vadinami antikūnais. Tai – pagrindiniai imuninės sistemos baltymai. Imunoglobulinai sudaro apie 20 proc. kraujo plazmos baltymų. Tačiau jų yra ir nekraujagysliniame skystyje, gleivinių sekretuose, kai kurių limfocitų membranose. Imunoglobulinus sintetina ir išskiria plazminės ląstelės, kurios susidaro iš B limfocitų, jiems vešint ir atsiskiriant po skatinimo antigenu. Imuninio atsako metu antikūnai gali būti sintetinami limfmazgiuose, blužnyje, gleivinių imuninėje sistemoje, kaulų čiulpuose. Imunoglobulinų molekulės struktūrinis vienetas yra Y formos monomeras, sudarytas iš keturių polipeptidinių grandinių, dviejų tapačių sunkiųjų grandinių ir dviejų tapačių lengvųjų grandinių, sujungtų tarpusavyje disulfidiniais ryšiais; be to, visos grandinės skiriasi prijungtų oligosacharidų kiekiu. Skiriamos penkios imunoglobulinų klasės: IgA, IgD, IgE, IgG ir IgM. Atsižvelgiant į besiskiriančią klasėse sunkiųjų grandinių pirminę struktūrą, grandinės žymimos a, d, e, g ir m; yra du tipai lengvųjų grandinių: k ir l. Funkciškai galima skirti dvi imunoglobulinų molekulės dalis: atpažįstančiąją (sujungiančią antigeną) ir efektorinę. Antigeną atpažįsta ir sujungia Fab fragmentai. Antikūnų prisijungimas prie antigenų – svarbi imuninės apsaugos dalis. Taip gali būti neutralizuojami toksinai, užblokuojami, pvz., tie virusų paviršiaus antigenai, kurių reikia virusui patekti į ląstelę.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
imunoglobulinai
molekulės