Imunitetas

Terminas

Tai – organizmo geba apsisaugoti nuo kenksmingo biologinių dirgiklių poveikio. Organizmo apsaugos būdas, kurio pagrindinė užduotis – išsaugoti organizmo vidinę homeostazę, apginti nuo visko, kas jam genetiškai svetima. Šią užduotį atlieka imuninė sistema. Įgimtas arba nespecifinis imunitetas – fizikinės ir cheminės užtvaros, audinių ir kraujo fagocituojančios ląstelės–fagocitai, dalis limfocitų, įvairios kraujyje cirkuliuojančios molekulės. Odos, virškinamojo kanalo, kvėpavimo ir šlapimo ir lytinių takų epitelis sudaro užtvarą tarp organizmo vidinės terpės ir daug patogenų turinčios išorinės aplinkos. Rūgštus skrandžio pH ir skrandžio bei viršutinės žarnyno dalies virškinamieji fermentai sudaro mikroorganizmams cheminę užtvarą. Kiti apsaugos mechanizmai pradeda veikti, tik organizmui sąveikaujant su svetimomis medžiagomis, ir yra toms makromolekulėms specifiniai. Tai įgytas (specifinis) imunitetas.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
imunitetas