Fruktozės apykaita

Fruktozę kaupia vaisiai ir uogos, jos daug yra meduje. Angliavandenių virškinimo metu fruktozė susidaro plonosiose žarnose iš sacharozės. Žmogaus organizme dalis rezorbuotos fruktozės, prieš patenkant į vartų veną, žarnyno epitelio ląstelėse verčiama gliukoze. Nors somatinės žmogaus organizmo ląstelės kaip energijos šaltinį panaudoja gliukozę, tačiau lytinės, pvz., spermatozoidai, – fruktozę. Jos koncentracija žmogaus spermoje sudaro net 12 mmol/l. Fruktozę spermatozoidai sintetina iš gliukozės. Šiek tiek fruktozės kaupiama ir akies lęšiuke. Kaip ir gliukozės, fruktozės apykaita pradedama aktyvinimu, kurį katalizuoja heksokinazė ir fruktokinazė. Heksokinazė aktyvina fruktozę daugelyje žmogaus organizmo ląstelių (bet ne kepenų). Šis fermentas aktyvina įvairias heksozes, dažniausiai gliukozės epimerus, sudarydamas heksozių-6-fosfatus. Heksokinazės giminingumas fruktozei mažas, todėl ji veikia tik esant dideliems fruktozės kiekiams. Fruktozės aktyvinimas heksokinaze sustoja, kai ląstelėje sukauptas gliukozės-6-fosfatas slopina šį fermentą. Fruktozės aktyvinimą heksokinaze slopina ir gliukozė.

D-fruktozė+ATP-heksokinazė(Mg²⁺)->D-fruktozės-1-fosfatas+ADP.

Kepenyse fruktozės metabolizmas prasideda šiek tiek kitaip. Tik kepenų ląstelėse esanti fruktokinazė aktyvina fruktozę, paversdama ją fruktozės-1-fosfatu.

D-fruktozė+ATP-fruktokinazė(Mg²⁺)->D-fruktozės-1-fosfatas+ADP.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė