Estrogenai
Moteriškieji lytiniai hormonai (estradiolis, estriolis, folikulinas), kuriuos gamina folikulai kiaušidėse, placenta, nedideliais kiekiais – antinksčių žievė ir sėklidės. Yra trys pagrindiniai estrogenai: b-estradiolis, estriolis ir estronas. Jie yra estrano dariniai (C-18 steroidai):
Kiaušidės ir placenta yra pagrindiniai estrogenus gaminantys organai moters organizme. 17b-estradiolis (E2) yra pagrindinis kiaušidžių estrogenas. Jis 12 kartų aktyvesnis už estroną ir 80 kartų – už estriolį. Kiti moteriškieji lytiniai hormonai – estronas (E1) ir estriolis (E3), sintetinami ne kiaušidėse iš b-estradiolio. Estrogenų biosintezės centrinė grandis – androgenų aromatizavimas. Įvyksta trys hidroksilinimo reakcijos, dalyvaujant O2 ir NADPH. Į šį aromatizavimo kompleksą įeina mišrios funkcijos P450 oksidazė. Jeigu šio komplekso substratas yra testosteronas, susidaro estradiolis, jei androstendionas – estronas (procesas vyksta ne kiaušidėse).
Estrogenų biosintezė kiaušidėse
Nemaža dalis estrogenų susidaro ir periferiniuose audiniuose, aromatizuojant androgenus. Vyrų organizme taip susidaro apie 80 proc. estradiolio (E2). Moterų organizme pagrindinis estrogenų šaltinis yra antinksčių žievės androgenai.
Kiaušidėse sintetintų hormonų sekrecija priklauso nuo moters lytinio ciklo fazės ir nuo hormonų biosintezės intensyvumo. Estrogenai nekaupiami, bet tuoj pat išskiriami.
Estrogenai ir gestagenai, kaip ir kiti steroidiniai hormonai, jungiasi su kraujo plazmos pernašos baltymais. Estrogenai jungiasi su lytinius hormonus pernešančiu globulinu, o gestagenai – su kortikosteroidus pernešančiu globulinu.
Kepenyse estradiolis ir estronas verčiami estrioliu. Estradiolis, estriolis ir estronas kepenyse verčiami gliukuronidais ir sulfatais. Susidarę junginiai yra tirpūs, bet nesijungia su pernašos baltymais, todėl lengvai išskiriami su tulžimi, išmatomis, šiek tiek sunkiau – su šlapimu. Svarbiausi junginiai yra estrono ir 2-hidroksiestrono gliukuronidai ir estransulfatai, susidarę esterifikuojant C-3. Sulfatas gali prisijugti ir prie C-17, susidaro 3,17-estradiolio disulfatas. Moteriškųjų lytinių hormonų veikimo mechanizmas yra tapatus steroidinių hormonų veikimui. Estrogenai reaguoja su ląstelių taikinių, esančių odoje, kauluose, raumenyse ir lyties organuose, receptoriais.
Estrogenai ir gestagenai veikia per viduląstelinius receptorius, prie kurių jungiasi šie hormonai.
Svarbiausia estrogenų funkcija – parengti moters lyties organus dauginimosi veiklai. Tai susiję su lyties organų parengimu, ovuliacijos kontrole, apvaisinimu, blastocistos implantacija, nėštumo eigos reguliavimu, gimdymu ir laktacija.
– Veikiant estrogenams, aktyvinama DNR ir RNR ir baltymų biosintezė. Jie skatina lyties organų formavimąsi, gimdos audinių, makšties gleivinės epitelio vešėjimą ir diferenciaciją, gimdos gleivinės ir pieno liaukų vešėjimą, vaskuliarizaciją ir ląstelių dalijimąsi.
– Estrogenai, didindami ornitino dekarboksilazės aktyvumą, aktyvina putrescino susidarymą, kuris skatina formuotis poliribosomas ir reguliuoja baltymų biosintezę.
– Estrogenai reguliuoja antrinių lytinių požymių formavimąsi brendimo metu, balso stygų, pieno liaukų susidarymą. Formuojamas lytinis instinktas ir psichinis moters suvokimas.
– Estrogenai, susijungę su gimdos raumenų ląstelių receptoriais, slopina jų Na+, K+-ATPazę. Sulaikomi Na+, su jais, ir vanduo, netenkama K+. Tai sukelia depoliarizaciją ir didina gimdos raumenų dirglumą bei sustiprina susitraukimus.
– Estrogenai aktyvina riebalų, ypač fosfogliceridų, apykaitą lyties organuose, skatina mažo ir didelio tankio lipoproteinų biosintezę kepenyse, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Skatina riebalų sankaupas poodyje, pieno liaukose, dubens ir sėdmenų srityje.
– Veikiant estrogenams, kalcifikuoja kaulų epifizinės augimo plokštelės, gerėja kalcio rezorbcija žarnyne ir didėja jo koncentracija kraujyje. Jie didina kalcitonino sekreciją. Tada didėja kaulų masė, gerėja kaulų struktūra, stiprėja jų tvirtumas.
– Estrogenai (ypač nėštumo metu) intensyvina ceruloplazmino biosintezę ir reguliuoja vario koncentraciją kraujyje.
– Estrogenai plečia periferines kraujagysles ir didina šilumos atidavimą.
Gestagenai. Svarbiausias atstovas yra progesteronas, kuris sintetinamas (iš cholesterolio) geltonajame kūne, placentoje, sėklinėse pūslelėse ir antinksčiuose. Moterų, turinčių normalų menstruacijų ciklą, svarbiausias progesterono šaltinis yra geltonasis kūnas, o nėštumo metu – placenta (nuo šeštos nėštumo savaitės jo išskiria iki 250 mg per parą). Progesteronas kraujyje jungiasi su kortikosteroidus pernešančiu globulinu (~18 proc.) ir albuminu (80 proc.). Laisvo būna apie 2 proc.
Progesteronas kepenyse virsta pregnandioliu, šis sudaro pregnandiolio gliukuronidus, kurie pašalinami su šlapimu.
Progesteronas yra kortikosteroidų, androgenų ir estrogenų biosintezės tarpinis produktas. Progesterono veikimo pusperiodis – 6 min. Jo apykaitą parodo išskiriamo su šlapimu pregnandiolio kiekis.
Geriamasis progesteronas yra neaktyvus, nes kepenyse jis greitai inaktyvinamas į keletą junginių. Natrio pregnandiol-20-gliukuronidas yra pagrindinis gestagenų metabolitas šlapime.
Tam tikriems sintetiniams steroidams (pvz., 17a-hidroksiprogesteronui, 19 – nortestosterono dariniams) būdingas hormoninis aktyvumuas, bet kepenyse jie nemetabolizuojami, todėl vartojami kaip geriamieji kontraceptikai.
Progesteronas yra estrogenų antagonistas. Didelės jo koncentracijos slopina ovuliaciją, todėl nėštumo metu, kai organizme gaminama daug progesterono, ovuliacija nevyksta. Progesterono ląstelių taikinių yra lyties organuose ir pieno liaukose. Jų citoplazminius receptorius sudaro A (M – 110 000) ir B (M – 117 000) komponentai. Susidaręs progesterono ir receptoriaus kompleksas savitai jungiasi prie branduolio baltymų. Progesteronas gali prisijungti prie androgenų receptorių, todėl ir būdingas tam tikras androgeninis jo poveikis. Veikiant estrogenams, padidėja progesterono receptorių skaičius.
Progesterono poveikis liuteininės fazės metu:
· progesteronas reguliuoja genų nurašymą (transkripciją) ir intensyvina atitinkamų RNR baltymų biosintezę;
· slopina gimdos lygiųjų raumenų ir kiaušintakių susitraukimus, mažina jautrumą oksitocinui;
· gestagenai, mažindami estrogenų skatinamąjį poveikį makšties gleivinės epiteliui, aktyvina gimdos epitelio perėjimą iš vešėjimo fazės į sekrecinę, didindami sekrecinių liaukučių dydį ir kaupdami glikogeno, būtino apvaisinto kiaušinėlio implantacijai, atsargas;
· progesteronas būtinas nėštumo eigai, skatina pieno liaukų vystymąsi ir laktaciją;
· gestagenai, lėtindami periferinę kraujotaką, mažina šilumos netektį, todėl menstruacinio ciklo liuteininės fazės metu pakyla temperatūra apie 0,5 °C; šis temperatūros šuolis yra ovuliacijos požymis;
· progesteronas veikia imunodepresiškai motinos imuninę sistemą ir saugo vaisių nuo antigenų poveikio;
· progesteronas slopina ovuliaciją. Tuo pagrįstas sintetinių gestagenų kaip kontraceptikų vartojimas.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė