Enterobiozė

Tai – spalinių sukelta dažniausia žmogaus helmintozė, plintanti tiesiogiai ir netiesiogiai sąlyčio (kontakto) būdu. Dažniausiai liga būna simptominė. Pagrindiniai klinikiniai požymiai yra naktinis išangės niežulys, nemiga, dirglumas, dispepsija.

Komplikuotais ligos atvejais galimas apendicitas, žarnos perforacija.

Diagnozuojama suradus helmintų kiaušinėlių išangės srities raukšlėse. Kartais spalinių kiaušinėlių galima rasti, tiriant mikroskopu išmatas ar šlapimą. Sukėlėjas – spalinė (lot. Enterobius vermicularis) yra 9–12 mm ilgio ir 0,3–0,5 mm apvalusis helmintas, kuris gyvena apie 1,5–3 metus. Jis parazituoja žmogaus plonosios žarnos ir viršutinės storosios žarnos spindyje. Kiekviena subrendusi patelė padeda apie 11 000 kiaušinėlių per dieną. Gyvybinis ciklas prasideda prarijus subrendusius kiaušinėlius, kurie patenka į viršutinę plonosios žarnos dalį. Ten išsilaisvinusios lervutės keliauja į klubinę ir akląją žarnas, čia subręsta ir apsivaisina. Suaugęs helmintas gali keliauti į kitas kūno ertmes, dažniausiai į lytinius takus, pilvo ertmę, parenchiminius organus. Spalinių patelės apie 5 savaites deda kiaušinėlius p raukšlėse naktinio miego metu. Čia jie subręsta per 6 val. ir, vėl patekę į burną, gali pradėti naują ciklą. Jie būna gyvybingi apie 2 savaites. Žūsta, esant 55 °C temperatūrai, per kelias sekundes. Pasaulyje nustatoma iki 500 mln. ligos atvejų per metus. Didžiausias sergamumas yra tarp 5–10 amžiaus vaikų. Infekcijos šaltinis yra užkrėsti žmonės ir higienos nesilaikymas, nes užkratas perduodamas sąlyčio metu.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė