Citoskeletas (ląstelės griaučiai)

Terminas

Gyvulinėse ląstelėse, kurių ląstelės apvalkalo išoriniame sluoksnyje yra angliavandenių, yra vidinis citoskeletas (ląstelės griaučiai), susidarantis iš aktino, kitų lengvai polimerizuojančių baltymų. Jis turi reguliacinius ryšius su membranų baltymais ir atlieka atraminę bei formą sudarančias funkcijas. Citoskeletas (ląstelės griaučiai) – sudėtingas baltyminių siūlų tinklas, kuris padeda eukariotinėms ląstelėms išlaikyti formą ir suderintai kryptingai judėti. Kai kurios citoskeleto (ląstelės griaučių) dalys gali labai sparčiai susidaryti ar suirti, prisitaikydamos prie ląstelės poreikių. Citoskeleto (ląstelės griaučių) dėka ląstelės juda: jos gali šliaužioti (pvz., audinių kultūroje), keisti savo formą ir atlikti mechaninį darbą (raumeninių ląstelių susitraukimas), keisdamos savo formą, formuoti besivystantį gemalą. Citoskeletas (ląstelės griaučiai) garantuoja ir viduląstelinį judėjimą, pvz., gabena organoidus ląstelėje, paskirsto chromosomas ląstelei dalijantis. Citoskeleto (ląstelės griaučių) atraminę dalį sudaro trijų tipų baltyminės skaidulos – mikrovamzdeliai, aktino ir tarpiniai filamentai. Šios skaidulos sudarytos iš smulkių baltyminių molekulių.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
citoskeletas
griaučiai
ląstelės