Alopurinolis
Tai – purino analogas 4-hidroksipirazolpirimidinas. Jis yra pagrindinis preparatas, vartojamas gydyti hiperurikemiją (podagrą). Alopurinolis turi dvejopą įtaką purino nukleotidų apykaitai:
– slopina (inhibuoja) ksantinoksidazę (EC 1.2.3.2), iš ksantino nesusidaro šlapimo rūgšties ir purino apykaita sustoja, susidarius ksantinui, kurio tirpumas yra 10 kartų didesnis negu šlapimo rūgšties. Iš pradžių alopurinolis oksiduojamas iki hidroksipurinolio ir lieka stipriai prijungtas prie fermento aktyviojo centro, taip jį inaktyvina;
– būdamas pseudosubstratu, gali virsti nukleotidu ir stabdyti (inhibuoti) 5-fosfo-a-D-ribozil-1-ortofosfato (fosforibozildifosfato) sintezę ir amidofosforiboziltransferazę (EC 2.4.2.14) ir taip slopinti purinų sintezę de novo. Alopurinoliu gydant vaikus, esant Lešo-Nihano sindromui, pavyksta išvengti patologinių pokyčių sąnariuose ir inkstuose, bet preparatu nepagydoma elgesio anomalijų, neurologinių ir psichinių sutrikimų.
Alopurinolis
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė