Acidozė

Tai yra organizmo skysčių rūgštingumo padidėjimas (pH sumažėjimas, rūgščių perteklius organizme). Esant acidozei, vandenilio jonų koncentracija kraujyje didesnė už normalią (pH < 7,37). Sumažėjus pH žemiau 6,8, mirštama. Kintant rūgščių–bazių pusiausvyrai, acidozę, kaip ir alkalozę, sukelia kvėpavimo sutrikimai, metaboliniai veiksniai ir kt. Kvėpavimo acidozė prasideda, sumažėjus plaučių minutiniam tūriui (pvz., bronchinė astma, emfizema, asfiksija ir t. t.). Visų šių pažaidų metu yra hipoventiliacija ir hiperkapnija (padidėjęs pCO₂ arteriniame kraujyje). Pasekmė – padidėja H₂CO₃ koncentracija plazmoje. Padidėjęs pCO₂, veikiamas hemoglobino užtvaros (buferinio) mechanizmo, padidina HCO₃^– jonų koncentraciją plazmoje. Esant plaučių hipoventiliacijai, greitai mažėja ligonio kraujo pH ir padidėja H₂CO₃ ir HCO₃^–. Viena pagrindinių respiracinės acidozės priežasčių yra plaučių hipoventiliacija (pvz., bronchiolių spazmai ar kvėpavimo takų užsikimšimas). Bronchiolių spazmus sukelia padidėjęs acetilcholino išskyrimas nervinėse galūnėse arba padidėjęs cholino receptorių jautrumas acetilcholinui ir hiperalerginės reakcijos metu (anafilaksija). Bronchiolių spazmų pavojų acidozės metu lemia tai, kad susidaro galimybė formuotis patogeniniam ciklui:

Esant ilgalaikei padidėjusiai pCO₂ ir hiperkalemijai, galima ilgalaikė hiperkapnija ir hiperkalemija. Dėl respiracinės acidozės išsiplečia smegenų arteriolės, atsiranda smegenų audinio arterinė hiperemija, padidėja vidukaukolinis spaudimas. Priežastis – ilgalaikė hiperkapnija ir hiperkalemija. Padidėja tokių ligonių amonio druskų išskyrimas su šlapimu. Metabolinė acidozė yra dažniausias ir sunkiausias rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas. Jos metu audiniuose ir kraujyje kaupiasi organinės rūgštys. Ši acidozė prasideda, sutrikus medžiagų apykaitai. Metabolinė acidozė galima cukrinio diabeto metu, badaujant, karščiuojant, virškinamojo kanalo ligų, šoko metu (kardiogeninio, trauminio, nudegiminio ir kt.). Ypač ryški metabolinė acidozė, sergant sunkiomis diabeto formomis ir nevartojant insulino. Kraujo rūgštingumą lemia į kraują patenkantys dideli kiekiai ketoninių medžiagų (b-hidroksibutirato, acetoacetato). Organizme kaip kompensacija sumažėja H₂CO₃, nes padidėja CO₂ išskyrimas pro plaučius. Esant sunkioms diabeto formoms, acidozė kompensuojama pro plaučius išskiriamais labai dideliais CO₂ kiekiais, H₂CO₃ ir HCO₃^– koncentracija yra maža, todėl sumažėja kraujo buferinė talpa. Tai pavojinga organizmui. Metabolinės acidozės klinika susijusi su pagrindine liga. Sumažėjus kraujo pH žemiau kaip 7,2, sumažėja širdies išmetamo kraujo kiekis, kartais nustatomas atsparumas (rezistentiškumas) katecholaminų vazokonstrikciniam poveikiui ir galima arterinė hipotenzija. Žmogaus organizme, medžiagų apykaitos metu rūgščių produktų susidaro apie 20 kartų daugiau negu bazinių, todėl organizme vyrauja sistemos, neutralizuojančios šiuos produktus.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė