Meniu

Sulfasalazinum

Vaistas

Sulfasalazin KRKA (KRKA) G tab. obd., 500 mg sulfasalazino, (Rp.), N50

Aprašymas

Apibūdinimas Žarnyno uždegimą mažinantis vaistas, 5–aminosalicilo rūgšties ir sulfapiridino junginys. Indikacijos Krono ligos paūmėjimo gydymas; opinio kolito paūmėjimo gydymas ir jo atkryčio profilaktika; reumatoidinio artrito ir jaunatvinio reumatoidinio poliartrito gydymas, kai nepakankamai veiksmingi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Kontraindikacijos Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai, salicilatams arba sulfonamidams; ūminė porfirija; granulocitopenija; sisteminės eigos jaunatvinis artritas. Dozavimas Suaugusiesiems. Per burną. Krono ligos ar opinio kolito paūmėjimas: iš pradžių 1- 2 g per parą, didinti iki po 1-2 g 4 kartus per parą (prireikus kartu galima vartoti kortikosteroidų); opinio kolito atkryčio profilaktika: pasireiškus remisijai dozę laipsniškai mažinti iki po 500 mg 4 kartus per parą. Reumatoidinis artritas: iš pradžių 500 mg per parą, vėliau dozę kas savaitę didinti po 500 mg iki 2–3 g per parą (išgeriama per 2–3 kartus). Vaikams. Vaikams nuo 2 metų: Krono ligos ar opinio kolito paūmėjimas – 40–60 mg/kg per parą (išgerti per kelis kartus); opinio kolito atkryčio profilaktika: pasireiškus remisijai dozę laipsniškai mažinti iki 20–30 mg/kg per parą. Vaikams nuo 6 metų: reumatoidinis poliartritas – 30-50 mg/kg per parą (išgerti per kelis kartus), iš pradžių vartoti 1/3-1/4 dozės, vėliau kas savaitę didinti iki rekomenduojamos; didžiausia paros dozė – 2 g. Nepageidaujamos reakcijos Dažniausios: leukopenija; apetito stoka; galvos svaigimas, galvos skausmas, skonio pojūčio sutrikimas spengimas ausyse; kosulys; skrandžio sutrikimai, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas; niežulys; artralgija; proteinurija; karščiavimas. Kitos: trombocitopenija, agranulocitozė, aplazinė anemija, hemolizinė anemija, makrocitozė, megaloblastinė anemija, pancitopenija; aseptinis meningitas, pseudomembraninis kolitas; seruminė liga; depresija; encefalopatija, periferinė neuropatija, uoslės sutrikimas; perikarditas, cianozė; dispnėja; fibrozinis alveolitas, intersticinė plaučių liga, eozinofilinė infiltracija; opinio kolito pasunkėjimas, pankreatitas; žaibiškas hepatitas, hepatitas, KFN, gelta; alopecija, dilgėlinė; epidermio nekrolizė (Lajelio sindromas), Stivenso ir Džonsono sindromas, vaisto sukeltas išbėrimas su eozinofilija ir sisteminiais simptomais, toksinė odos pūlinėlinė, eritema, egzantema, eksfoliacinis dermatitas, plokščioji kerpligė, padidėjęs jautrumas šviesai; sisteminė raudonoji vilkligė, Sjogren sindromas; nefrozinis sindromas, intersticinis nefritas, kristalurija, hematurija; laikina oligospermija; veido edema; kepenų fermentų koncentracijos padidėjimas; autoantikūnų susidarymas. Nėštumas Eksperimentiniai tyrimai ir ilgalaikė klinikinė patirtis teratogeninio poveikio neparodė. Teoriškai galima hemolizė naujagimiui. Skirti atsargiai ir tik kai neabejotinai būtina; tokiu atveju moteris turi vartoti pakankamai folio rūgšties. Žindymas Nedidelis kiekis patenka į motinos pieną. Aprašytas atvejis, kai žindomam kūdikiui prasidėjo viduriavimas su krauju. Skirti atsargiai. Įspėjimai Atsargiai skirti, kai yra gliukozės 6-fosfato dehidrogenazės nepakankamumas, IFN, KFN, bronchų astma, kraujodaros sutrikimų, alergiškiems žmonėms, taip pat lėtiems acetilintojams ir senyviems pacientams. Dėl galimo hematotoksinio, hepatotoksinio ir nefrotoksinio poveikio prieš skiriant vaisto, pirmus 3 mėn. kas mėnesį ir vėliau kas 3-6 mėn. tirti eritrocitų, diferencinį leukocitų ir trombocitų skaičių bei kepenų funkciją, taip pat reguliariai tirti inkstų funkciją. Perspėti pacientą, kad vartotų pakankamai skysčių, o pastebėjęs kraujavimą, kraujosruvų, purpurą, pajutęs gerklės skausmą, karščiavimą ar bendrą negalavimą be aiškios priežasties, nedelsdamas kreiptųsi į gydytoją.

Rašyti komentarą

Captcha
s