Olmesartanum medoxomilum et Hydrochlortiazidum

Vaistas

Apibūdinimas
Angiotenzino II receptorių antagonisto ir tiazidinio
diuretiko derinys.
Indikacijos
Pirminė arterinė hipertenzija, kai vien tik olmesartanas
nepakankamai veiksmingas.
Kontraindikacijos
Padidėjęs organizmo jautrumas bet kuriai veikliajai
ar pagalbinei medžiagai arba kitokiems sulfonamidų
dariniams (hidrochlorotiazidas yra sulfonamidų
darinys). Inkstų veiklos sutrikimas (kreatinino klirensas
<30 ml/min.). Atspari gydymui hipokalemija,
hiperkalcemija, hiponatremija ar simptominė hiperurikemija.
Sunkus kepenų veiklos pažeidimas,
cholestazė ir tulžies latako obstrukcija. Antras ir trečias
nėštumo trimestras; negalima vartoti kartu su
preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Pradiniam pirminės
hipertenzijos gydymui vaistas nevartotinas. Jis
skiriamas pacientams, kurių kraujospūdžio nepavyko
sureguliuoti 20 mg olmesartano medoksomilio
doze. Rekomenduojama pradinė paros dozė
– 20 mg olmesartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido
vieną kartą per parą nepriklausomai nuo valgio.
Jeigu poveikis nepakankamas, dozę galima padidinti iki 20 mg olmesartano ir 25 mg hidrochlorotiazido
vieną kartą per parą. Didžiausia paros
dozė, kurios nederėtų viršyti, yra 20 mg olmesartano
ir 25 mg hidrochlorotiazido.
Senyviems (65 metų ir vyresni). Per burną. Dozės
koreguoti nereikia.
IFN. Pacientams, kuriems nustatytas lengvas ar vidutinio
sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (kreatinino
klirensas 30-60 ml/min.), reikia periodiškai
tikrinti inkstų funkciją. Pacientų, kuriems yra
sunkus inkstų veiklos sutrikimas (kreatinino klirensas
<30 ml/min.), Mesar plus gydyti negalima.
KFN. Pacientus, kurių kepenų veiklos sutrikimas
lengvas arba vidutinio sunkumo, Mesar plus gydyti
reikia atsargiai. Pacientams, kurių kepenų funkcija
sutrikusi vidutiniškai, rekomenduojama pradinė
olmesartano medoksomilio dozė yra 10 mg
vieną kartą per parą, maksimali dozė neturi būti
didesnė kaip 20 mg vieną kartą per parą. Negalima
skirti vartoti pacientams, kuriems nustatytas
sunkus kepenų veiklos pažeidimas, cholestazė ir
tulžies latako obstrukcija
Nepageidaujamas poveikis
Dažnas: Svaigulys arba apkvaitimas, galvos skausmas;
Astenija, Krūtinės skausmas, Nuovargis, Periferinė
edema;
Nedažnas: Hipercholesterolemija, hipertrigliceridemija,
hiperurikemija; galvos svaigimas pakeitus padėtį,
mieguistumas, alpimas; galvos sukimasis (vertigo);
juntamas stiprus širdies plakimas (palpitacija);
hipotenzija, ortostatinė hipotenzija; kosulys; pilvo
skausmas, viduriavimas, dispepsija, pykinimas, vėmimas;
egzema, išbėrimas; sąnarių skausmas, nugaros
skausmas, raumenų spazmas, raumenų skausmas,
galūnių skausmas; hematurija; erekcijos sutrikimas;
silpnumas; padidėjęs alanino aminotransferazės aktyvumas,
padidėjęs asparagino aminotransferazės
aktyvumas, padidėjęs kalcio kiekis kraujyje, padidėjęs
kreatinino kiekis kraujyje, padidėjęs gliukozės
kiekis kraujyje, padidėjęs lipidų kiekis kraujyje, sumažėjęs
kalio kiekis kraujyje, padidėjęs kalio kiekis
kraujyje, padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje, padidėjęs
glutamiltransferazės aktyvumas kraujyje.
Retas: Sąmonės sutrikimas (sąmonės netekimas);
angioneurozinė edema, dilgėlinė; ūmus inkstų nepakankamumas;
bendras negalavimas; sumažėjęs
hematokrito rodiklis, sumažėjęs hemoglobino
kiekis, padidėjęs šlapalo azoto kiekis kraujyje, padidėjęs
šlapimo rūgšties kiekis kraujyje.
Nėštumas
Angiotenzino II receptorių blokatorių pirmąjį
nėštumo trimestrą vartoti nerekomenduojama.
Angiotenzino II receptorių blokatorių draudžiama
vartoti antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą.
Žindymas
Nerekomenduojama vartoti žindymo laikotarpiu. Įspėjimai
Pacientus, kuriems yra aortos arba mitralinio
vožtuvo stenozė ar obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija,
reikia gydyti itin atsargiai. Gydant
sergančius renovaskuline hipertenzija, didesnė
sunkios hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo
rizika. Nerekomenduojama gydyti sergančių pirminiu
hiperaldosteronizmu. Gydymas tiazidais
gali sutrikdyti gliukozės toleravimą bei tapti pastebimas
latentinis cukrinis diabetas. Kiekvienam
pacientui, vartojančiam diuretikų, reikia periodiškai
matuoti elektrolitų kiekį kraujo serume. Tiazidai,
tarp jų hidrochlortiazidas, gali sukelti elektrolitų
pusiausvyros sutrikimą. Gali padidėti šlapimo
rūgšties kiekis kraujyje arba prasidėti podagra.

Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė

Rašyti komentarą