Lisinoprilum

Vaistas
Susijusios ligos

Apibūdinimas
AKF inhibitorius.
Indikacijos
Arterinė hipertenzija; stazinis širdies nepakankamumas;
profilaktikai po miokardo infarkto (jei
klinikinė būklė stabili); pradinės stadijos diabetinė
nefropatija sergant 2 tipo cukriniu diabetu, kai
yra hipertenzija.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas AKF inhibitoriams; diagnozuota
ar įtariama inkstų arterijų stenozė; aortos
stenozė ar nutekamųjų takų obstrukcija; nėštumas.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Arterinė hipertenzija:
iš pradžių 10 mg per parą, įprastinė palaikomoji
dozė – 10-20 mg per parą, didžiausia paros dozė – 40 mg. Stazinis širdies nepakankamumas: iš pradžių
2,5 mg per parą, įprastinė palaikomoji dozė
– 5-20 mg per parą. Profilaktikai po miokardo infarkto
(pradėti per 24 val., vartoti 6 sav.): jei sistolinis
kraujospūdis >120 mm Hg – 5 mg per pirmąsias
24 val., 5 mg per kitas 24 val., vėliau – 10 mg 1
kartą per parą; jei sistolinis kraujospūdis 100-120
mm Hg – iš pradžių 2,5 mg, vėliau didinti iki palaikomosios
dozės – 5 mg 1 kartą per parą; jei sistolinis
kraujospūdis pasidaro ≤100 mm Hg, laikinai
sumažinti paros dozę iki 2,5-5 mg, jei sistolinis
kraujospūdis ilgiau kaip 1 val. <90 mm Hg, vaisto
nebevartoti. Diabetinė nefropatija: iš pradžių
2,5 mg per parą; dozė koreguojama taip, kad diastolinis
kraujospūdis sėdint būtų <90 mm Hg, įprastinė
palaikomoji dozė – 10-20 mg per parą.
Nepageidaujamos reakcijos
Dažniausios: hipotenzija; sutrikusi inkstų funkcija;
bėrimas (kartu gali būti niežulys ir dilgėlinė); ilgalaikis
sausas kosulys; karščiavimas; sąnarių skausmas;
hiperkalemija.
Kitos: sinusitas, rinitas, ryklės perštėjimas; pykinimas,
vėmimas, dispepsija, viduriavimas, vidurių
užkietėjimas, sutrikęs skonis, burnos džiūvimas;
pankreatitas; pakitę kepenų funkcijos rodikliai,
tulžies stazės sukelta gelta, hepatitas; trombocitopenija,
leukopenija, neutropenija, agranulocitozė,
hemolizinė anemija; galvos skausmas, galvos svaigimas,
nuovargis, bendras negalavimas, konfūzija,
nuotaikos pokyčiai, astenija, parestezija; angioedema,
bronchų spazmas; tachikardija, sutrikusios
smegenų kraujotakos apraiška, miokardo infarktas;
prakaitavimas; impotencija; alopecija.
Nėštumas
Rizikos kategorija – CM (DM – II ir III trimestru).
Pirmąjį trimestrą vartoti nerekomenduojama, antrąjį
ir trečiąjį – negalima.
Žindymas
Vartoti atsargiai.
Įspėjimai
Atsargiai skirti, kai yra periferinių kraujagyslių liga
ar generalizuota aterosklerozė, idiopatinė angioedema.
Pirmoji dozė gali sukelti ūminę ryškią hipotenziją,
ypač kai kartu vartojama diuretikų, yra dehidratacija,
širdies nepakankamumas, ribojamas
natrio kiekis ar atliekama dializė. Jei įmanoma,
paskutiniąsias kelias dienas iki skiriant šio vaisto
nevartoti diuretikų, paskui juos galima pradėti vartoti
po kelių savaičių; jei laikinai nutraukti diuretikų
vartojimą neįmanoma, pacientą reikia stebėti
bent 2 val. po pirmosios dozės arba kol stabilizuosis
AKS. Pradedant šiuo vaistu gydyti širdies nepakankamumą,
pacientą atidžiai stebėti (sunkų širdies
nepakankamumą pradėti gydyti ligoninėje).
Prieš gydymą ir gydant tirti inkstų funkciją ir elektrolitų
koncentraciją. Jei kraujagysles pažeidė kolagenozė,
tirti kraujo ląstelių skaičių. Dializei nenaudoti
didelio tankio poliakrilonitrilinių membranų, netaikyti MTL aferezės dekstrano sulfatu. Neskirti
prieš nujautrinant bičių ar vapsvų nuodais.

Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė

Rašyti komentarą