Lamotriginum

Vaistas
Susijusios ligos

Apibūdinimas
Priešepilepsinis vaistas.
Indikacijos
Suaugusiųjų ir vaikų epilepsija, pasireiškianti židininiais
ir generalizuotais (pirminiais ar antriniais)
priepuoliais; Lennox-Gastaut sindromas. Vartojamas
kaip papildomas vaistas arba monoterapijai
(nerekomenduojama skirti naujai diagnozuotos
vaikų epilepsijos pradinei monoterapijai); suagusiųjų
nuotaikos sutrikimo, ypač depresijos, epizodų
profilaktikai sergant bipoliniu afektiniu sutrikimu.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas vaistui.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Monoterapijai: iš pradžių
25 mg kartą per parą 2 sav. arba po 12,5 mg/d,
vėliau po 50 mg kartą per parą 2 sav., paskui didinti
daugiausiai po 50-100 mg kas 7-14 dienų, kol gydomasis
poveikis taps optimalus; įprastinė paros
dozė – 100-200 mg per 1-2 kartus. Kai kuriems pacientams
gali prireikti 500 mg paros dozės. Kartu
su valproatais: iš pradžių po 25 mg kas antrą dieną
2 sav., vėliau – po 25 mg per parą 2 sav., paskui
didinti daugiausiai po 25-50 mg kas 7-14 dienų;
įprastinė paros dozė – 100-200 mg per 1-2 kartus.
Kartu vartojant fermentus indukuojančius priešepilepsinius
vaistus (karbamazepiną, fenitoiną,
fenobarbitalį, primidoną) be valproatų su karbamazepinu:
iš pradžių po 50 mg per parą 2 sav., vėliau
po 50 mg 2 kartus per parą 2 sav., paskui didinti
daugiausiai po 100 mg kas 7-14 dienų; įprastinė
paros dozė – 200-400 mg per 2 kartus. Didžiausia
paros dozė – 700 mg. Bipolinis afektinis sutrikimas:
Pereinamuoju laikotarpiu lamotrigino dozė didinama
6 savaites, kol tampa palaikomąja stabilizacijos
doze. Po to, jei nėra būtina, kitų psichotropinių
ir (arba) antiepilepsinių vaistų galima neskirti.
Papildomas gydymas vaistais, kurie farmakokinetiškai
nesąveikauja su lamotriginu, pvz., ličiu, arba
monoterapija lamotriginu – pradinė dozė yra 25
mg vieną kartą per parą 2 savaites, po to geriama
50 mg vieną kartą per parą (arba padalijus į dvi
dalis) 2 savaites. Dozę būtina didinta iki 100 mg
5 savaitę. Ji geriama vieną kartą per parą arba padalijus
į dvi dalis. Optimali dozė yra 200 mg, kuri
suvartojama per 1-2 kartus. Papildomas gydymas
fermentų inhibitoriais, pvz., valproatais – pradinė
dozė yra 25 mg. Ji geriama kas antrą parą dvi savaites. Po to vartojama po 25 mg vieną kartą per parą
dvi savaites. Dozę būtina didinti iki 50 mg ir vartoti
vieną kartą per parą arba per 2 kartus 5 savaitę.
Optimali paros dozė yra 100 mg. Ji suvartojama
per vieną kartą arba per 2 kartus. Prireikus paros
dozę galima padidinti iki maksimalios, t.y. 200 mg,
dozės. Pacientų, nevartojančių valproatų, papildomas
gydymas fermentų aktyvumą skatinančiais
vaistais, pvz., karbamazepinu ir fenobarbitaliu –
pradinė paros dozė yra 50 mg. Ji geriama vieną
kartą per parą dvi savaites, po to vartojama po 100
mg per parą (išgeriama per du kartus) dvi savaites.
Penktą savaitę paros dozę būtina padidinti iki 200
mg. Ji išgeriama per 2 kartus. 6 savaitę paros dozė
galima padidinti iki 300 mg. Optimali paros dozė –
400 mg, suvartojama per du kartus ir gali būti skiriama
nuo 7 savaitės.
Vaikams. Jaunesniems kaip 12 metų vaikams monoterapijai
neskiriama. Kartu su valproatais: 2-12
metų – pradinė dozė yra 0,15 mg/kg kartą per parą
2 sav., vėliau 0,3 mg/kg kartą per parą 2 sav., paskui
didinti po 0,3 mg/kg kas 7-14 dienų; įprastinė
paros dozė – 1-5 mg/kg per 1-2 kartus; didžiausia
paros dozė – 200 mg.
Kartu vartojantiems fermentus indukuojančius
priešepilepsinius vaistus (karbamazepiną, fenitoiną,
fenobarbitalį, primidoną) be valproatų: 2-12
metų – pradinė dozė yra 0,6 mg/kg per parą per 2
kartus 2 sav., vėliau 1,2 mg/kg per parą per 2 kartus
2 sav., paskui didinti po 1,2 mg/kg kas 1-2 sav.;
įprastinė paros dozė – 5-15 mg/kg per 2 kartus; didžiausia
paros dozė – 400 mg.
Senyviems. Skirti atsargiai, dozės keisti nereikia.
IFN. Skirti atsargiai.
KFN. Kai yra vidutinio sunkumo KFN, dozę mažinti
50%, kai yra sunkus KFN, dozę mažinti 75%.
Nepageidaujamos reakcijos
Dažniausios: odos išbėrimas; nistagmas, neryškus
matymas, diplopija; pykinimas, vėmimas; galvos
skausmas; karščiavimas; pilvo skausmas, viduriavimas,
dispepsija, vidurių užkietėjimas; sutrikusi
koordinacija; irzlumas, agresija, mieguistumas,
svaigulys, nemiga, tremoras, nuovargis; depresija,
nerimas; dirglumas.
Kitos: retai gyvybei pavojingi odos bėrimai (pasitaikė
net mirties atvejų) – Stevens-Johnson sindromas
ir toksinė epidermio nekrolizė (Lyell sindromas);
sutrikusi kepenų funkcija; limfadenopatija;
neutropenija, leukopenija, anemija, trombocitopenija,
pancitopenija, aplazinė anemija, agranulocitozė;
padidėjusio jautrumo sindromas, kuriam
būdinga: karščiavimas, limfmazgių padidėjimas,
veido patinimas, kraujo sudėties pokyčiai, kepenų
pažeidimas, diseminuota intravazalinė koaguliacija
(DIK), daugelio organų funkcijos sutrikimai; tikas,
haliucinacijos, sumišimas, ataksija; reakcija,
panaši į vilkligę. Nėštumas
Rizikos kategorija – CM. Vaisto praeina pro placentos
barjerą. Per mažai duomenų, kad galima būtų
daryti išvadas apie galimą lamotrigino teratogeninį
poveikį.
Žindymas
Lamotrigino patenka į motinos pieną. Vaistą vartojusių
žindyvių kūdikiams nepageidaujamo poveikio
nestebėta, tačiau jų buvo per mažai vaisto saugumui
žindomam kūdikiui įrodyti.
Įspėjimai
Nepageidaujamos odos reakcijos, dažniausiai atsiranda
per pirmąsias 8 savaites, vaikams dažniau
negu suaugusiesiems. Sunkus odos išbėrimas pasireiškė
maždaug 1 iš 500, o Stevens-Johnson sindromas
– 1 iš 1000 vaistą vartojusių epilepsija
sergančių ligonių. Pasireiškus bėrimui, vaisto vartojimą
nutraukti. Vaisto vartojimą nutraukti laipsniškai
per 2 sav. mažinant dozę (išskyrus atvejus,
kai pasireiškia bėrimas). Nėra pakankamai duomenų
apie vaisto saugumą nėštumo ir žindymo
laikotarpiu. Reguliariai tirti kepenų, inkstų funkciją,
krešėjimą, stebėti vaikų kūno svorį ir prireikus
koreguoti dozę.

Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė

Rašyti komentarą