Eplerenonum

Apibūdinimas
Kalį sulaikantis diuretikas, aldosterono receptorių
antagonistas.
Indikacijos
Širdies nepakankamumas ir sutrikusi kairiojo skilvelio
funkcija (KSIF ≤ 40 %) po neseniai ištikusio
MI esant stabiliai būklei: KV mirtingumui ir sergamumui
mažinti; suaugusiųjų lėtinis II NYHA
klasės širdies nepakankamumas esant sutrikusiai
kairiojo skilvelio sistolinei funkcijai (KSIF ≤
30 %): KV mirtingumui ir sergamumui mažinti
(įprastiniam gydymui papildyti).
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas eplerenonui arba bet kuriai pagalbinei
medžiagai; pradinė kalio koncentracija serume
> 5 mmol/l; sunkus IFN (GFG < 30 ml/min./1,73 m2);
sunkus KFN (C klasės pagal Child-Pugh); kartu su kalį
sulaikančiais diuretikais, kalio papildais, stipriais CYP3A4
izofermentų inhibitoriais, AKF inhibitoriais ar
angiotenzino receptorių blokatoriais.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Iš pradžių – 25 mg 1
kartą per parą, per 4 savaites padidinti iki 50 mg
1 kartą per parą (atsižvelgiant į kalio koncentraciją).
Po ūminio MI pradėti vartoti praėjus 314 dienų.
Dozę koreguoti atsižvelgiant į kalio koncentraciją
serume.
Vaikams. Duomenų nėra.
Senyviems. Dozės koreguoti nereikia.
Lengvas IFN: pradinės dozės koreguoti nereikia,
vėlesnes koreguoti pagal kalio koncentraciją serume.
Vidutinis IFN: iš pradžių 25 mg kas antrą
per parą, vėliau koreguoti pagal kalio koncentraciją
serume.
Lengvas ar vidutinis KFN: pradinės dozės koreguoti
nereikia, vėlesnes koreguoti pagal kalio koncentraciją
serume.
Nepageidaujamos reakcijos
Dažniausios: hiperkalemija, hiponatremija; dehidratacija;
hipercholesterolemija, hipertrigliceridemija;
galvos svaigimas, hipotenzija; viduriavimas,
pykinimas; inkstų funkcijos sutrikimas.
Kitos: eozinofilija; nemiga; galvos skausmas; prieširdžių
virpėjimas, miokardo infarktas, kairiosios širdies
nepakankamumas; ortostatinė hipotenzija, kojų
arterijų trombozė; faringitas; vidurių pūtimas, vėmimas;
niežulys, smarkesnis prakaitavimas; nugaros
skausmas, kojų mėšlungis; astenija, negalavimas; pielonefritas;
kraujo šlapalo azoto koncentracijos padidėjimas,
kreatinino koncentracijos padidėjimas.
Nėštumas
Skirti atsargiai. Žindymas
Nerekomenduojamas.
Įspėjimai
Pradėjus gydymą vaistu ir keičiant jo dozę, visiems
pacientams reikia nustatyti kalio koncentraciją serume.
Vėliau rekomenduojama ją tikrinti reguliariai,
ypač senyviems bei inkstų nepakankamumu
ar cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Pradėjus
gydymą kalio papildų rekomenduojama nevartoti.
Vaistas atliekant hemodializę nepasišalina.

Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė