Meniu

Dexmedetomidinum

Vaistas

Dexdor (Orion) G koncentratas infuziniam tirpalui, 100μg/ml deksmedetomidino, (Rp.), 2 ml x N5, N25, 4 ml x N4, 10 ml x N4

Aprašymas

Apibūdinimas Selektyvus alfa-2 receptorių agonistas. Slopina simpatinę nervų sistemą, mažindamas noradrenalino išsiskyrimą simpatinių nervų galūnėse, ir sukelia sedaciją, mažindamas locus coeruleus (vyraujančio noradrenerginio branduolio smegenų kamiene) sužadinimą. Malšina skausmą, mažina anestetikų ir analgetikų poreikį. Indikacijos Intensyvios terapijos skyriuje gydomų suaugusiųjų sedacija, kai ji turi būti ne gilesnė negu už tokią, iš kurio pažadina žodinė stimuliacija (nuo 0 iki -3 balų pagal Richmond Agitation-Sedation skalę). Kontraindikacijos Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai; 2 arba 3 laipsnio širdies blokada, jeigu nėra stimuliatoriaus; nekontroliuojama hipotenzija; ūminės smegenų kraujagyslių ligos. Dozavimas Suaugusiems. Jeigu jau atlikta intubacija ir sukelta sedacija, tai ją sukėlusį vaistą galima keisti deksmedetomidinu. Inf. į v. Iš pradžių 0,7 mikrogramai/ kg/val., vėliau galima laipsniškai koreguoti 0,21,4 mikrogramų/kg/val. ribose pagal organizmo reakciją, kad būtų pasiekta norimo lygio sedacija (kol pakeitus dozę bus pasiektas naujas stabilus sedacijos lygis gali praeiti iki 1 val.). Įsotinimo dozės vartoti nerekomenduojama. Nusilpusiems pacientams svarstytinas mažesnio pradinio infuzijos greičio tikslingumas. Jei didžiausios dozės (1,4 mikrogramų/ kg/val.) nepakanka, deksmedetomidiną reikia keisti kitu vaistu. Ilgesnio kaip 14 dienų vartojimo patirties nėra. Senyviems. Dozės koreguoti dažniausiai nereikia. INF. Dozės koreguoti nereikia. KFN. Vartoti atsargiai, svarstyti mažesnės dozės tikslingumą. Nepageidaujamos reakcijos Labai dažnos: bradikardija; hipotenzija, hipertenzija. Dažnos: hiperglikemija, hipoglikemija; ažitacija; miokardo išemija ar infarktas, tachikardija; pykinimas, vėmimas, sausa burna; nutraukimo sindromas, hipertermija. Nedažnos: metabolinė acidozė, hipoalbuminemija; haliucinacija; I laipsnio AV blokada, sumažėjęs širdies minutinis tūris; dusulys; pilvo pūtimas; troškulys. Nėštumas Reikiamų duomenų nėra. Nustatytas toksinis poveikis gyvūnų reprodukcijai. Vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus. Žindymas Vaisto ar jo metabolitų išskiriama į žiurkių pieną. Reikia nežindyti arba nevartoti šio vaisto. Įspėjimai Netinka sedacijai prieš intubaciją arba vartojant raumenis atpalaiduojančių vaistų, taip pat jeigu labai nestabili širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Paprastai nesukelia gilios sedacijos, pacientą lengva pažadinti. Dėl centrinio poveikio mažina širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį, tačiau didelės dozės siaurina periferines kraujagysles ir sukelia hipertenziją. Nerekomenduojama vartoti, kai yra piktybinės hipertermijos rizika, o jei dėl neaiškios priežasties prasideda ilgalaikis karščiavimas, vartojimą reikia nutraukti. Atsargiai vartoti, kai yra bradikardija, hipotenzija, hipovolemija, sumažėjęs širdies funkcijos rezervas, išeminė širdies liga, sunki smegenų kraujagyslių liga (atsiradus miokardo ar smegenų išemijos požymių, svarstyti dozės mažinimo arba vartojimo nutraukimo tikslingumą), sunkus KFN, sunki nervų sistemos liga, sutrikusi autonominės nervų sistemos periferinė funkcija, taip pat senyviems pacientams. Infuzijos metu nuolat stebėti širdies veiklą, o jei pacientas neintubuotas – ir kvėpavimą. Staigus ilgalaikio vartojimo nutraukimas gali sukelti nutraukimo reakciją (pvz., ažitaciją ir hipertenziją). Šio vaisto bei kitų slopinančių širdies ir kraujagyslių sistemą poveikis gali sumuotis.

Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė

Rašyti komentarą

Captcha