Dexmedetomidinum

Apibūdinimas
Selektyvus alfa-2 receptorių agonistas. Slopina
simpatinę nervų sistemą, mažindamas noradrenalino
išsiskyrimą simpatinių nervų galūnėse, ir sukelia
sedaciją, mažindamas locus coeruleus (vyraujančio
noradrenerginio branduolio smegenų
kamiene) sužadinimą. Malšina skausmą, mažina
anestetikų ir analgetikų poreikį.
Indikacijos
Intensyvios terapijos skyriuje gydomų suaugusiųjų
sedacija, kai ji turi būti ne gilesnė negu už tokią,
iš kurio pažadina žodinė stimuliacija (nuo 0 iki -3
balų pagal Richmond Agitation-Sedation skalę).
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei
medžiagai; 2 arba 3 laipsnio širdies blokada,
jeigu nėra stimuliatoriaus; nekontroliuojama
hipotenzija; ūminės smegenų kraujagyslių ligos.
Dozavimas
Suaugusiems. Jeigu jau atlikta intubacija ir sukelta
sedacija, tai ją sukėlusį vaistą galima keisti deksmedetomidinu.
Inf. į v. Iš pradžių 0,7 mikrogramai/
kg/val., vėliau galima laipsniškai koreguoti
0,21,4 mikrogramų/kg/val. ribose pagal organizmo
reakciją, kad būtų pasiekta norimo lygio sedacija
(kol pakeitus dozę bus pasiektas naujas stabilus
sedacijos lygis gali praeiti iki 1 val.). Įsotinimo dozės vartoti nerekomenduojama. Nusilpusiems pacientams
svarstytinas mažesnio pradinio infuzijos
greičio tikslingumas. Jei didžiausios dozės (1,4 mikrogramų/
kg/val.) nepakanka, deksmedetomidiną
reikia keisti kitu vaistu. Ilgesnio kaip 14 dienų vartojimo
patirties nėra.
Senyviems. Dozės koreguoti dažniausiai nereikia.
INF. Dozės koreguoti nereikia.
KFN. Vartoti atsargiai, svarstyti mažesnės dozės
tikslingumą.
Nepageidaujamos reakcijos
Labai dažnos: bradikardija; hipotenzija, hipertenzija.
Dažnos: hiperglikemija, hipoglikemija; ažitacija;
miokardo išemija ar infarktas, tachikardija; pykinimas,
vėmimas, sausa burna; nutraukimo sindromas,
hipertermija.
Nedažnos: metabolinė acidozė, hipoalbuminemija;
haliucinacija; I laipsnio AV blokada, sumažėjęs
širdies minutinis tūris; dusulys; pilvo pūtimas;
troškulys.
Nėštumas
Reikiamų duomenų nėra. Nustatytas toksinis poveikis
gyvūnų reprodukcijai. Vartoti negalima, išskyrus
neabejotinai būtinus atvejus.
Žindymas
Vaisto ar jo metabolitų išskiriama į žiurkių pieną.
Reikia nežindyti arba nevartoti šio vaisto.
Įspėjimai
Netinka sedacijai prieš intubaciją arba vartojant
raumenis atpalaiduojančių vaistų, taip pat jeigu labai
nestabili širdies ir kraujagyslių sistemos veikla.
Paprastai nesukelia gilios sedacijos, pacientą lengva
pažadinti. Dėl centrinio poveikio mažina širdies
susitraukimų dažnį ir kraujospūdį, tačiau didelės
dozės siaurina periferines kraujagysles ir
sukelia hipertenziją. Nerekomenduojama vartoti,
kai yra piktybinės hipertermijos rizika, o jei dėl
neaiškios priežasties prasideda ilgalaikis karščiavimas,
vartojimą reikia nutraukti. Atsargiai vartoti,
kai yra bradikardija, hipotenzija, hipovolemija, sumažėjęs
širdies funkcijos rezervas, išeminė širdies
liga, sunki smegenų kraujagyslių liga (atsiradus
miokardo ar smegenų išemijos požymių, svarstyti
dozės mažinimo arba vartojimo nutraukimo tikslingumą),
sunkus KFN, sunki nervų sistemos liga,
sutrikusi autonominės nervų sistemos periferinė
funkcija, taip pat senyviems pacientams. Infuzijos
metu nuolat stebėti širdies veiklą, o jei pacientas
neintubuotas – ir kvėpavimą. Staigus ilgalaikio
vartojimo nutraukimas gali sukelti nutraukimo reakciją
(pvz., ažitaciją ir hipertenziją). Šio vaisto bei
kitų slopinančių širdies ir kraujagyslių sistemą poveikis
gali sumuotis.

Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė