Chlordiazepoxidum

Aprašymas

Apibūdinimas Ilgai veikiantis benzodiazepinų grupės vaistas, kuriam būdingas anksiolitinis, sedacinis, migdomasis, miorelaksuojamasis ir traukulius slopinantis veikimas. Indikacijos Nerimo sutrikimas; nemiga; skeleto raumenų spazmai; alkoholio abstinencija; premedikacijai. Kontraindikacijos Ūminis kvėpavimo nepakankamumas; kvėpavimo slopinimas; padidėjęs jautrumas benzodiazepinams; miego apnėjos sindromas; sunkioji miastenija, fobijos, obsesiniai sutrikimai, lėtinė psichozė; depresija (monoterapijai). Dozavimas Suaugusiesiems. Per burną. Nerimo sutrikimai: įprastinė dozė – 30 mg per parą per kelis kartus, prireikus paros dozę galima didinti iki 100 mg. Nemiga: po 10-30 mg prieš miegą. Raumenų spazmai: 10-30 mg per parą per kelis kartus. Ūminė alkoholio abstinencija: pradinė dozė – 25-100 mg, prireikus kartoti iki didžiausios 300 mg paros dozės. Premedikacijai: 10-25 mg vakare ar 2 val. prieš operaciją. Vaikams. Nerekomenduojama. Senyviems. Dozę mažinti, įprastinė dozė – po 5 mg 1-3 kartus per parą. IFN. Kai ryškus, dozę mažinti. KFN. Dozę mažinti. Nepageidaujamos reakcijos Dažniausios: mieguistumas, apsvaigimas kitą dieną, ataksija, sumišimas (senyviems), sutrikusios kognityvinės funkcijos, sulėtėjusios psichomotorinės reakcijos, vangumas. Kitos: sutrikęs kvėpavimas; alerginės odos reakcijos; amnezija; priklausomybė; paradoksinės agresyvumo reakcijos; galvos skausmas, svaigimas; hipotenzija; sutrikęs virškinimas; dizartrija, tremoras; pakitęs lytinis potraukis, šlapimo nelaikymas ar susilaikęs šlapimas; sutrikusi kraujodara; gelta. Nėštumas Rizikos kategorija - D. Slopina naujagimio kvėpavimą, sukelia mieguistumą, hipotoniją, abstinencijos sindromą. Žindymas Nėra duomenų apie vaisto vartojimą žindymo laikotarpiu. Vaistas gali kauptis ir veikti toksiškai žindomą kūdikį, todėl žindyvėms jo nereikėtų vartoti. Įspėjimai Atsargiai skirti, kai yra inkstų ar kepenų, kvėpavimo sistemos liga, porfirija, raumenų silpnumas, ryškus asmenybės sutrikimas, buvusi priklausomybė nuo alkoholio ar vaistų. Negerti alkoholinių gėrimų. Neskirti ilgo gydymo kurso, gydymą nutraukti laipsniškai (galima psichinė ir fizinė priklausomybė, o staiga nustojus vartoti – abstinencija).