Chlordiazepoxidum

Apibūdinimas
Ilgai veikiantis benzodiazepinų grupės vaistas, kuriam
būdingas anksiolitinis, sedacinis, migdomasis,
miorelaksuojamasis ir traukulius slopinantis
veikimas.
Indikacijos
Nerimo sutrikimas; nemiga; skeleto raumenų
spazmai; alkoholio abstinencija; premedikacijai.
Kontraindikacijos
Ūminis kvėpavimo nepakankamumas; kvėpavimo
slopinimas; padidėjęs jautrumas benzodiazepinams;
miego apnėjos sindromas; sunkioji miastenija,
fobijos, obsesiniai sutrikimai, lėtinė psichozė;
depresija (monoterapijai).
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Nerimo sutrikimai:
įprastinė dozė – 30 mg per parą per kelis kartus,
prireikus paros dozę galima didinti iki 100 mg. Nemiga:
po 10-30 mg prieš miegą. Raumenų spazmai:
10-30 mg per parą per kelis kartus. Ūminė alkoholio
abstinencija: pradinė dozė – 25-100 mg,
prireikus kartoti iki didžiausios 300 mg paros dozės.
Premedikacijai: 10-25 mg vakare ar 2 val. prieš
operaciją.
Vaikams. Nerekomenduojama.
Senyviems. Dozę mažinti, įprastinė dozė – po 5 mg
1-3 kartus per parą.
IFN. Kai ryškus, dozę mažinti.
KFN. Dozę mažinti.
Nepageidaujamos reakcijos
Dažniausios: mieguistumas, apsvaigimas kitą dieną,
ataksija, sumišimas (senyviems), sutrikusios
kognityvinės funkcijos, sulėtėjusios psichomotorinės
reakcijos, vangumas.
Kitos: sutrikęs kvėpavimas; alerginės odos reakcijos;
amnezija; priklausomybė; paradoksinės agresyvumo
reakcijos; galvos skausmas, svaigimas;
hipotenzija; sutrikęs virškinimas; dizartrija, tremoras;
pakitęs lytinis potraukis, šlapimo nelaikymas
ar susilaikęs šlapimas; sutrikusi kraujodara;
gelta.
Nėštumas
Rizikos kategorija – D. Slopina naujagimio kvėpavimą,
sukelia mieguistumą, hipotoniją, abstinencijos
sindromą.
Žindymas
Nėra duomenų apie vaisto vartojimą žindymo laikotarpiu.
Vaistas gali kauptis ir veikti toksiškai žindomą
kūdikį, todėl žindyvėms jo nereikėtų vartoti.
Įspėjimai
Atsargiai skirti, kai yra inkstų ar kepenų, kvėpavimo
sistemos liga, porfirija, raumenų silpnumas,
ryškus asmenybės sutrikimas, buvusi priklausomybė
nuo alkoholio ar vaistų. Negerti alkoholinių gėrimų. Neskirti ilgo gydymo kurso, gydymą nutraukti
laipsniškai (galima psichinė ir fizinė priklausomybė,
o staiga nustojus vartoti – abstinencija).

Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė