Agomelatinum

Vaistas
Susijusios ligos

Apibūdinimas
MT1 ir MT2 melatonerginių agonistas ir 5-HT2C
serotoninerginių receptorių antagonistas.
Indikacijos
Didžiosios depresijos epizodų gydymas suaugusiems.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba kuriai nors pagalbinei
medžiagai; kepenų funkcijos sutrikimas
(t. y. cirozė ar aktyvi kepenų liga); stiprių CYP1A2
inhibitorių (pvz., fluvoksamino, ciprofloksacino)
vartojimas kartu.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Rekomenduojama dozė – 25 mg
1k./d. einant miegoti. Po 2 sav., nesant pagerėjimui, galima padidinti iki 50 mg 1k./d. . (plačiau žr. registruotus
vaistus) .
Vaikams. Duomenų nėra.
Senyviems. >65 m. amžiaus pacientams skirti atsargiai.
IFN. Pacientų, sergančių sunkiu IFN, organizme
nebuvo stebėta jokių ypatingų agomelatino farmakokinetikos
parametrų pokyčių, tačiau reikia skirti
atsargiai.
KFN. Esant kepenų funkcijos sutrikimui vartoti
negalima. Visiems pacientams reikėtų atlikti kepenų
funkcijos tyrimą pradedant gydymą ir vėliau
maždaug po 3 sav., po 6 sav. (ūminės fazės pabaigoje),
12 ir 24 sav. (palaikomosios fazės pabaigoje)
ir vėliau, esant būtinybei.
Nepageidaujamos reakcijos
Dažniausios: galvos skausmas, svaigulys, mieguistumas,
nemiga, migrena, nerimas, pykinimas,
viduriavimas, vidurių užkietėjimas, skausmas
viršutinėje pilvo dalyje; hiperhidrozė; nugaros
skausmas; nuovargis.
Kitos: parestezija; mintys apie savižudybę; miglotas
matymas; egzema.
Nėštumas
Klinikinių duomenų nėra. Atsargiai skirti nėščioms
moterims.
Žindymas
Galimas agomelatino poveikis žindomam kūdikiui
nenustatytas. Jei manoma, kad būtinai reikia gydyti
šiuo preparatu, žindymą reikia nutraukti.
Įspėjimai
Nerekomenduojama iki 18 m. amžiaus, pastebėtas
suicidinis elgesys bei priešiškumas. Atsargiai skirti
pacientams, kuriems praeityje yra buvę manijos ar
hipomanijos, suicinės mintys. Šiuos pacientus gydymo
metu reikia atidžiai stebėti. Negalima skirti
kartu su stipriais ir vidutiniais CYP1A2 inhibitoriais
(propranololiu, grepafloksacinu, enoksacinu),
gali padidinti agomelatino ekspoziciją. Taip pat galimas
serumo transaminazių aktyvumo padidėjimas
(>3 k. viršijantis normos ribą) pacientams,
gydomiems. Nutraukus gydymą, transaminazių
aktyvumas tapdavo normalus. Gydymą nutraukti,
jei transaminazių aktyvumas >3 k. viršija viršutinę
normos ribą, ir reikia reguliariai tirti kepenų
funkciją, kol serumo transaminazių aktyvumas netaps
normalus. Atsargiai skirti, kurie geria daug alkoholio,
bei tiems, kurie gydomi vaistais, galinčiais
pažeisti kepenis.

Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė

Rašyti komentarą