Vitaminas E

Vitaminas E – daugiau negu aštuoni skirtingi tokoferoliai ir tokotrienoliai. Juos sudaro metilintas aromatinis alkoholis tokolis ir šoninė izoprenoidinė grandinė, kuri tokoferolių yra visiškai hidrinta, o tokotrienolių – iš dalies. Tokoferoliai ir tokotrienoliai žymimi graikiškomis raidėmis a, b, g, d. Jie skiriasi vienas nuo kito metilgrupių skaičiumi ir išsidėstymu benzolo žiede. Aktyviausias yra a-tokoferolis. Jis naudojamas kaip vitamino E aktyvumo matas (1 tokoferolio ekvivalentas lygus 1 mg a-tokoferolio). Tokoferoliai yra bespalviai aliejai, gerai tirpstantys riebaluose ir riebalų tirpikliuose, atsparūs temperatūros poveikiui, tačiau greitai suyra, veikiami ultravioletinės spinduliuotės. Tokoferolių rezorbcijai plonojoje žarnoje reikia lipidų kaip tirpiklių, ir tulžies rūgščių kaip emulgatorių. Dėl savo lipofilinių savybių vitaminas E kaupiasi riebaliniame audinyje, ląstelių membranose. Vitaminas E yra natūralus, riebaluose tirpus antioksidantas. Jis lengvai reaguoja su deguonimi ir laisvaisiais radikalais ir apsaugo nesočiąsias riebalų rūgštis, ypač esančias membranose, nuo peroksidacijos.

Vitaminas E inaktyvina laisvuosius radikalus, susidarančius ląstelinio kvėpavimo metu. Vitaminas E apsaugo vitamino A nesočiąją šoninę grandinę nuo peroksidacijos ir palaiko jo biologinį aktyvumą. Vitamino E avitaminoze suaugę žmonės praktiškai neserga. Vitaminas E kaupiasi kai kuriuose audiniuose (kepenyse, riebaliniame audinyje ir kt.), todėl, net keletą mėnesių jo negaunant su maistu, avitaminozės nebūna. Trūkstant vitamino E, vyksta membranų lipidų peroksidacija. Membranos tampa nepatvarios, ir ląstelės greitai suyra. Be to, peroksidacijos metu susidarę laisvieji radikalai padeda išplisti grandininėms reakcijoms į kitas ląstelės dalis, pvz., mitochondrijas, endoplazminį tinklą ir t. t. Hipovitaminozės požymių gali atsirasti neišnešiotiems kūdikiams: dėl eritrocitų membranų nepatvarumo ir jų skilimo jie suserga hemolizine mažakraujyste (anemija).

Vitamino E hipovitaminozei būdingi įvairūs simptomai. Padidėjus membranų pralaidumui, ląstelės netenka kai kurių komponentų, pvz., baltymų, kuriems normaliomis sąlygomis membrana nelaidi. Sėklidėse prasideda degeneraciniai pokyčiai: sutrinka spermatozoidų judrumas, jie netenka uodegėlių, vėliau visai negaminami, išnyksta antriniai lytiniai požymiai. Patelės gali būti apvaisintos, tačiau vaisiaus neišnešioja, nes pagrindiniai pokyčiai vyksta placentoje ir vaisiuje. Skersaruožiuose raumenyse sumažėja baltymo miozino, jo vietą užima kolagenas. Taip pat mažėja kreatino, glikogeno, didėja lipidų kiekis. Keičiasi mineralinių medžiagų santykis: didėja Na⁺, mažėja K⁺, Mg⁺. Prasideda raumenų distrofija, riebalinė kepenų infiltracija, nugaros smegenų degeneraciniai pokyčiai. Manoma, kad daugelis vitamino E poveikių – netiesioginiai, tai yra jo, kaip antioksidanto, poveikiai. Vitaminas E mažiausiai toksiškas iš visų riebaluose tirpių vitaminų.

Jis labai paplitęs gamtoje. Jo gausu augaliniuose aliejuose (kukurūzų, saulėgrąžų, alyvuogių ir kt.) ir augaliniuose produktuose (salotose, kopūstuose, grūduose ir jų daiguose). Gyvūninės kilmės produktuose – mėsoje, kiaušinio trynyje, pieno produktuose, jo nedaug. Rekomenduojama vyrų paros dozė – 10 mg, moterų – 8 mg. Vitamino E poreikis didėja, jei vartojama daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė