Vitaminas B12, kobalaminas

Terminas

Buvo atrastas tiriant anksčiau nepagydomą ligą – piktybinę mažakraujystę. Vitaminas B12 – vienintelis vitaminas, turintis metalo – kobalto. Kobaltas, susijungęs su keturių pirolo žiedų azoto atomais, sudaro korino žiedą, panašų į hemo junginių porfiną. Kobaltas penkta koordinacine jungtimi jungiasi su heterociklinės bazės 5,6-dimetilbenzimidazolo azoto atomu (DMB). Prie DMB prijungta ribozė ir fosforo rūgšties liekana suformuoja vadinamąją nukleotidinę vitamino dalį. Ji yra statmena korino žiedui su kobalto atomu centre.

Ligos.lt

Išsiskiriant vitaminui B12, prie kobalto atomo šešta koordinacine jungtimi prisijungia cianido jonai, tada jis vadinamas ciankobalaminu. Prie audiniuose esančio šios padėties vitamino B12 būna prisijungusi arba vandens, arba hidroksigrupė. Vitamino B12 junginiai vadinami kobamidais arba dažniau kobalaminais. B12 junginiai dar vadinami, atsižvelgiant į tai, kokia grupė prisijungusi prie kobalto atomo šešta koordinacine jungtimi. Taigi vitaminas B12 išskiriamas kaip ciankobalaminas, o viduląstelinės formos yra hidroksikobalaminas arba akvakobalaminas.

Vitaminas B12 – tamsūs kristalai, termostabilūs: biologinio aktyvumo nepraranda, net esant 100 °C temperatūrai, bet greitai skyla rūgščioje terpėje. Vitaminas B12 vadinamas išoriniu veiksniu. Jo rezorbcijai reikia vidinio veiksnio (Kastlio veiksnio). Vitaminas B12, patekęs į skrandį, sudaro kompleksą su vidiniu veiksniu. Šis kompleksas slenka žarnynu, susijungia su klubinės žarnos gleivinės epitelinių ląstelių receptoriais, įsiurbiamas į vartų venos kraują. Jį perneša specifiniai plazmos baltymai – transkobalaminai. Tik kai patenka į organizmą didelės, nefiziologinės vitamino B12 dozės, jis gali lėtai rezorbuotis difuzijos būdu. Rezorbuotas vitaminas kaupiamas kepenyse.

Žinomos dvi kofermentiškai aktyvios vitamino B12 formos: metilkobalaminas (metil-B12), kuris dalyvauja transmetilinimo reakcijoje, ir deoksiadenozilkobalaminas (5ꞌ-adenozil-B12), kuris dalyvauja izomerizacijos reakcijos metu. Žmogaus organizme B12 kofermentinės formos įeina į dviejų fermentų sudėtį ir dalyvauja metionino sintezėje ir propionil-KoA metabolizme. Vitamino B12 įtaka hemopoezei glaudžiai susijusi su folio rūgšties apykaita. Vitamino B12 avitaminozė yra piktybinė mažakraujystė. Iš tikrųjų piktybinė mažakraujystė yra skrandžio patologijos sukelta liga. Jai būdingas vidinio veiksnio sintezės ir sekrecijos sutrikimas. Kai trūksta vidinio veiksnio, sutrinka vitamino B12 rezorbcija žarnyne. Vitamino B12 avitaminoze dažniau serga senyvo amžiaus žmonės, nes dėl skrandžio gleivinės atrofijos nepakankamai sintetinama vidinio veiksnio ir HCl, pašalinus skrandį, navikų atveju ir kt. Neurologiniai simptomai atsiranda dėl nervinio audinio demielinizacijos. Vitamino B12 avitaminozė pasitaiko retai, nes, skirtingai negu kitų vandenyje tirpių vitaminų, nemažai jo sukaupiama kepenyse. Klinikinių avitaminozių simptomų gali neatsirasti net keletą metų. Žinomi ir įgimti kobalaminų apykaitos trūkumai, kai nepakankamai sintetinama vidinio veiksnio, transkobalaminų arba metilmalonil-KoA mutazės. Vitamino B12 yra gyvuliniuose maisto produktuose, daugiausiai kepenyse, inkstuose, žuvyje. Jo nėra augaluose. Žmogaus organizmą vitaminu B12 beveik visiškai aprūpina žarnyno bakterijos. Trūkstamą jo kiekį žmogus gauna valgydamas gyvulinius maisto produktus. Rekomenduojama vitamino B12 paros dozė – tik 0,003 mg.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
avitaminozė
kobaltas
mažakraujystė
vitaminas