Vitaminas B1

Tiaminas (vitaminas B₁) – pirmasis vitaminas, kurį 1912 m. Funkas išskyrė kristalų pavidalu. Jo struktūroje buvo identifikuota –NH₂ grupė ir siera, todėl pavadintas tiaminu. Tiaminą sudaro pirimidinas (2,5-dimetil-6-aminopirimidinas) ir tiazolas (2-metil-5-hidroksietiltiazolas), sujungti metileno tilteliu.

Vitaminas B₁ (tiaminas) – balti kristaliniai milteliai, gerai tirpstantys vandenyje. Jie greitai suyra neutralioje ir šarminėje aplinkoje. Jo rūgščius tirpalus galima net sterilizuoti.

Maiste esančios įvairios tiamino formos žarnyne yra hidrolizuojamos, susidarant laisvam tiaminui. Laisvas tiaminas rezorbuojamas dvylikapirštėje žarnoje aktyvios pernašos būdu. Geriant dideles vitamino B₁ dozes, jis rezorbuojamas difuzijos būdu. Rezorbuotas vitaminas vartų venos krauju patenka į kepenis, čia fosforilinamas, susidaro tiamino mono-, di- arba trifosfatai. Dalis laisvo tiamino patenka į bendrą kraujotaką ir nunešamas į kitus audinius bei organus, kuriuose fosforilinamas. Tiaminas audiniuose nekaupiamas. Biologiškai aktyvi vitamino B₁ forma – tiamino difosfatas (TDP). TDP, kaip kofermentas, įeina į keleto liazių klasės fermentų sudėtį ir yra labai svarbus angliavandenių apykaitai. Tiamino difosfate tiazolo žiedas yra kofermento funkcinė grupė, pernešanti aktyvintas aldehidines grupes.

Kai trūksta vitamino B₁, susilpnėja a-ketono rūgščių (piruvato ir a-ketoglutarato) oksidacinis dekarboksilinimas bei pentozių ir NADPH susidarymas angliavandenių apykaitos pentozių fosfatų cikle. Audiniuose kaupiasi piruvo rūgštis, t. y. gliukozė skaidoma tik iš dalies. Mitochondrijose mažiau sintetinama ATP, todėl pirmiausiai atsiranda sutrikimų tuose organuose, kurių pagrindinis energijos šaltinis yra angliavandeniai (pvz., nerviniame audinyje). Kai ilgesnį laiką gaunama nepakankamai vitamino B₁, susergama beriberio liga, kuri labiausiai pažeidžia nervinį audinį. Ši liga labiausiai paplitusi tose šalyse, kur maistui vartojami poliruoti ryžiai, turintys mažai tiamino, nes beveik visas tiaminas, esantis ryžiuose, yra jų apvalkalėliuose. Aprašytos sausa ir šlapia beriberio ligos formos. Pirmuoju atveju labiau pažeidžiama nervų sistema, antruoju atveju vyrauja širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas. Maiste esančio tiamino žmogaus organizmas nepasisavina alkoholizmo atvejais. Ilgalaikis tiamino nepakankamumas alkoholikams susidaro dėl nepakankamos mitybos, tiamino rezorbcijos sutrikimo, kepenų pažeidimo, dažniausiai kaip psichoneurologinis Vernike-Korsakovo sindromas: sutrinka judesių koordinacija, regėjimas, susilpnėja atmintis. Beriberio ir Vernikės-Korsakovo sindromo atvejais kai kurie biocheminiai pokyčiai yra panašūs.

Vitaminas B₁ labai paplitęs gamtoje. Daugiausiai jo yra augaliniuose maisto produktuose: rupaus malimo duonoje, pupose, žirniuose, mielėse ir kt., mažiau jo bulvėse, morkose, kopūstuose. Ypatingai daug tiamino yra grūdų luobelėse, todėl rupaus malimo miltų duona yra geras vitamino B₁ šaltinis. Iš gyvūninių produktų paminėtini kepenys, inkstai, smegenys. Vitaminą B₁, kaip ir kitus B grupės vitaminus, sintetina žarnyno bakterijos. Rekomenduojama vitamino B₁ paros dozė – 1,5–2 mg. Vitamino B₁ paros dozė turi būti didesnė, vartojant daugiau angliavandenių, nėštumo, laktacijos metu, karščiuojant, traumų ir kitais atvejais, kai medžiagų apykaita yra pagreitėjusi.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė