Vazopresino neadekvačios sekrecijos sindromas

Terminas

Parchono sindromas (necukrinis antidiabetas), antidiurezinio hormono sutrikusios sekrecijos sindromas. Šio sindromo metu vazopresiną sintetina ektopiniai židiniai, pvz., plaučių bronchų vėžio ląstelės. Sindromo metu organizme susilaiko vanduo (be natrio jonų), todėl neląstelinio skysčio osmoliškumas mažėja, atsiranda hiponatremija. Dėl hipervolemijos slopinama kompensacinė aldosterono sekrecija. Hiperhidratacijai nebūdingi pabrinkimai, nes vanduo kaupiasi ląstelėse. Hipervazopresinemija veikia CNS, ligoniai tampa nervingi, juos vargina įtampa. Vazopresinas yra kortikoliberino sinergistas ir įtampos aktyviklis, tai skatina nerimo atsiradimą. Didelė vazopresino koncentracija sukelia vainikinių arterijų spazmus. Jis keičia kraujotakos savybes, nes trombocitai ir endotelis turi hormono receptorių, todėl stiprėja trombogenezė. Hipervazopresinemijos atveju klinikinių reiškinių atsiranda, kai natrio jonų koncentracija kraujo plazmoje pasiekia 120 mmol/l: galvos skausmai, anoreksija, pykinimas. Mažėjant natrio jonų koncentracijai, prasideda dezorientacija, mieguistumas, aritmijos, traukuliai ir koma.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
sindromas