Telomeros

Specializuota heterochromatino struktūra, esanti eukariotinių chromosomų galuose. Telomerų turi tik linijinės genetinės struktūros, tai „antspaudai“ ant chromosomų galų. Kai fragmentas atitrūksta nuo chromosomos galo, ši netenka telomeros. Trūkio vietoje chromosomų fragmentų galai yra labai lipnūs, labai lengvai jungiasi. Telomeros stabilizuoja chromosomą, saugo jos galus nuo sulipimo ir nuo nukleazių, skaidančių DNR, poveikio. Telomeros lemia homologinių chromosomų sąveiką mejozės metu. Kitos chromosomų sąveikos taip pat vyksta telomeriniais galais: nuo telomerinių galų prasideda homologinių chromosomų konjugacija, erdvinis chromosomų išsidėstymas interfaziniame branduolyje; telomeriniais galais chromosomos sąveikauja su vidine branduolio membrana ir lamina. Skiriamos dvi telomeros dalys: telomera ir subtelomera. Paprastosios telomerų kartotinės sekos yra labai konservatyvios. Kai kurios sekos kartojasi ir žmogaus, ir pelės, ir kitų gyvūnų telomerose. Net ir labai nutolę organizmai turi tokią pačią telomerų galų palydovinės DNR seką. Telomerų galai turi specialių viengrandžių DNR trūkių. Ypatinga trūkių struktūra neleidžia lipazei jų susiūti. Subtelomerų sandara yra savita. Ji gali skirtis ne tik skirtingų rūšių chromosomų, bet ir tos pačios genetinės linijos chromosomų. Ši telomeros dalis turi genų. Neįprasta šių genų vieta lemia tam tikras jų savybes, kurių neturi vidinės chromosomų dalies genai. Subtelomeros turi nukleotidų sekų, kurių reikia DNR sintezei pradėti.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė