Šlapimo akmenys

Kieti, į akmenis panašūs dariniai, susidarantys bet kurioje šalinimo sistemos vietoje. Šlapimo akmenys yra skirstomi, atsižvelgiant į jų aptikimo vietą (inkstų akmenys, šlapimtakių akmenys ir šlapimo pūslės akmenys) ir į cheminę sudėtį. Inkstų akmenys gali judėti su šlapimo srove ir patekti į kitas šalinimo sistemos vietas. Jei akmens skersmuo yra gana didelis (daugiau kaip 3 mm), jis gali užkimšti šlapimtakį, sukelti skausmingus šlapimtakio spazmus, azotemiją ir hidronefrozę. Šlapimo akmenis galima diagnozuoti, remiantis ligos istorija, bendrų sveikatos tyrimų duomenimis, šlapimo laboratorinio tyrimo ir radiologinių ir ultragarsinių tyrimų duomenimis. Jei ligoniui akmenys nesukelia būdingų simptomų, jų šalinti nebūtina. Jei simptomų atsiranda, reikia skubios pagalbos, sunkiais atvejais net ir operuojama. Gana dažnai akmenims šalinti taikomi neskvarbieji metodai, pvz., litotripsija – akmenų smulkinimas ultragarsu. Tarp skvarbiųjų metodų dažnai yra taikoma sistoskopinė litotripsija lazeriu. Šlapimo akmenims susidaryti yra svarbi mityba – mažas skysčių vartojimas, daug gyvulinės kilmės baltymų, didelis druskos kiekis maiste, citrusiniai vaisiai ir jų sultys skatina akmenų formavimąsi. Manoma, kad šlapimo akmenų susidarymą skatina ir kalcio papildai, nes kalcio druskos yra šių akmenų komponentas. Nuomonė, kad vitaminas C skatina akmenų susidarymą, nėra pagrįsta įrodymais.

Cheminė šlapimo akmenų sudėtis. Kalcio druskų aptinkama visuose šlapimo akmenyse – kalcio oksalato, kalcio fosfato. Kalcio fosfato akmenys susidaro, sergant hiperperatiroidizmu arba atsiradus vietinei inkstų kanalėlių acidozei. Struvitinius akmenis suformuoja amonio magnio fosfatas NH₄MgPO₄·6H₂O. Tokie akmenys yra vadinami „infekcijų akmenimis“, nes jų formavimąsi skatina šalinimo sistemos infekcijos. Jos yra sukeliamos šlapimo karbamidą skaidančių bakterijų, todėl šlapimas tampa silpnai šarminis ir lengvai formuojasi amonio magnio fosfato kristalai. Uratinių akmenų pagrindinis komponentas yra šlapimo rūgšties druskų (uratų) kristalai. Nutukimas ir kiti medžiagų apykaitos sutrikimai skatina tokių akmenų formavimąsi. Procesą greitina šlapimo parūgštėjimas dėl rūgščių-šarmų pusiausvyros sutrikimų. Esant įgimtiems medžiagų apykaitos sutrikimams, susidaro ir kitokios struktūros akmenų – cistino akmenys susidaro, sergant cistinurija, cistinoze ir Falkonės sindromu.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė