Signalinės molekulės

Terminas

Medžiagų apykaitos koordinacija įvairiuose žinduolių organuose ir audiniuose vyksta, veikiant jų ląstelių receptorius neląstelinėmis signalinėmis molekulėmis. Šias signalines molekules (cheminius tarpininkus) sintetina ir išskiria tam tikrų audinių ląstelės, reaguodamos į sąlygų pokyčius visame organizme: endokrininių liaukų ląstelės išskiria hormonus, neuronai – neuromediatorius, tam tikros ląstelės – vietinius mediatorius. Visais atvejais neląstelinės signalinės molekulės pasiekia kitas ląsteles – ląsteles taikinius. Čia jungiasi su tam tikrais baltymais, esančiais ląstelių membranų paviršiuje arba jų viduje, – receptoriais, sukelia aktyvumo pokyčius juose ir metabolizmo pokyčius ląstelėse. Perduodant neuronų signalus, cheminis tarpininkas neuromediatorius gali įveikti tik sinapsinio tarpo atstumą iki kito neurono ar aferentinės ląstelės. Hormonus perneša kraujas, jie gali būti pernešti tarp nutolusių organų ir audinių, kol pasiekia ląsteles taikinius. Nepaisant anatominių skirtumų, cheminių signalų perdavimo mechanizmai nervų ir endokrininėje sistemoje yra labai panašūs. Netgi tam tikri abiejų sistemų cheminiai tarpininkai yra bendri. Pavyzdžiui, noradrenalinas yra neuromediatorius tam tikrose smegenų ir lygiųjų raumenų sinapsėse ir hormonas, reguliuojantis medžiagų metabolizmą kepenyse ir raumenyse. Nors nervų ir endokrininė sistemos tradiciškai nagrinėjamos kaip atskiros sistemos, reguliuojant medžiagų apykaitą organizme jos susilieja į vieną neuroendokrininę sistemą.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
ląstelės
molekulės