Polimerazės grandininė reakcija
PGR, metodas gauti tam tikro trumpojo DNR fragmento kopijų. Naudojant PGR, galima pagerinti (amplifikuoti) vienintelį pasirinktą žmogaus geną. Iš pradžių DNR yra denatūruojama, aukšta temperatūra atskiriamos grandinės, o polimerazinę grandininę reakciją katalizuoja DNR polimerazė. Esant aukštai temperatūrai, denatūruoja ir baltymai, todėl po sintezės ciklo reikėtų vis naujos DNR polimerazės. Vėliau (1983 m.) K. Mullis surado būdą, kaip norimą DNR fragmentą galima padauginti neribotą skaičių kartų. Iš bakterijų Thermus aquaticus (bakterija, gyvenanti karštuose sieringuose šaltiniuose) buvo išskirta stabili DNR polimerazė – Taq polimerazė. Fermentas nepraranda aktyvumo, esant aukštai temperatūrai, kurios reikia DNR grandinėms atskirti. Ji pakelia temperatūrą iki 95 °C (optimali temperatūra yra 72 °C), todėl naudojant šią polimerazę, DNR sintezė vyksta tol, kol sunaudojami visi nukleozidtrifosfatai ir sintezės pradmenys.
Prieš atliekant PGR, reikia turėti du pradmenis (kiekvieną pradmenį sudaro maždaug 20 nukleotidų – trumpasis viengrandės DNR fragmentas), kuriuos atpažintų ir jie būtų komplementarūs DNR taikinio (norimo padauginti DNR fragmento) grandinių galams. Pradmenys būtini, nes DNR polimerazė DNR biosintezės nepradeda, tik ją tęsia arba išplečia. Kai pradmenys prisijungia prie komplementariosios DNR grandinės, DNR polimerazė nukopijuoja dauginamąjį (amplifikuojamą) DNR fragmentą. Jei, atliekant tyrimus, naudojama žmogaus DNR, ji dažniausiai išskiriama iš leukocitų. Taikant PGR, iš vienos ląstelės galima padauginti reikiamą DNR kiekį. DNR galima dauginti ne tik iš gyvų, bet ir iš mirusių organizmų, iškastų palaikų ir kt. PGR naudojama „pirštų atspaudų“ metodui, kai reikia nustatyti heterozigotinius asmenis pagal mutantinį geną, taip pat kai reikia nustatyti asmens tapatybę. Galima naudoti seniai mirusių organizmų genomus ir genus. Iš pradžių reikia labai mažo gabalėlio odos, lašelio kraujo, plaukų ir kt. Tai gali būti panaudota kriminalistikos atvejais.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė