Parkinsonizmas, Parkinsono liga (drebamoji liga)

Terminas

Parkinsonizmas yra liguistos būklės, kurių simptomai panašūs į drebamosios ligos simptomus. Svarbiausias ligos požymis – sutrikusi judesių koordinacija ir nevalingas galūnių drebulys. Yra pirminis ir antrinis parkinsonizmas, nulemtas kitų priežasčių ar kitų ligų metu atsiradęs sindromas, kuriam būdingi Parkinsono ligos simptomai. Nustatyta, kad sergant šia liga, sutrinka dopamino, serotonino ir noradrenalino sintezė smegenų pamato mazguose (pamatiniuose ganglijuose, angl. ganglia basalis), vėliau degraduoja dopaminerginiai neuronai (blyškiajame kūne, juodojoje medžiagoje (sub. nigra)). Molekuliniai neuromediatorių sintezės sutrikimo mechanizmai nėra aiškūs. Ligos metu sumažėja dopamino koncentracija CNS smegenų skystyje, šlapime. Smegenyse mažėja katecholaminų biosintezės fermentų DOPA-dekarboksilazės ir dopamino-b-hidroksilazės aktyvumas. Gali būti, kad neuromediatorių sintezė sutrinka dėl kelių priežasčių. Didelę įtaką jai atsirasti turi į organizmą patekę neurotoksinai. Sergant šia liga, vyrauja neurologinis sindromas, kuris kliniškai pasireiškia ritmišku raumenų tremoru, judesių rigidiškumu, sutrikusia eisena, pasikeitusia kūno laikysena. Kaukės tipo veidas dažnai susijęs su jutimo analizatorių disfunkcija, galima palengva stiprėjančia demencija. Daugeliu atvejų nustatyta mitochondrinio geno P4502D6 polimorfizmas. Šiuo metu Parkinsono liga gydoma L-DOPA preparatais (3,4-dihidroksifenilalaninu), kurie dopaminerginiuose neuronuose virsta dopaminu, todėl šių neuronų funkcija pagerėja.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
parkinsonizmas
sindromas
sintezė