Parcialinis slėgis
Dujų mišinio vieno komponento slėgis. Remiantis dujų dėsniais, tam tikro tūrio dujos slegia aplink esančius daiktus proporcingai jų molekulių skaičiui. Taigi, dujų mišinyje esančių konkrečių dujų dalinis (parcialinis) slėgis yra proporcingas jų frakcijai. Suminis dujų mišinio slėgis yra lygus visų jį sudarančių dujų parcialinių slėgių sumai. Į plaučių alveoles patekęs įkvepiamas oras susimaišo su ten esančiu oru, turinčiu mažiau O2, bet daugiau CO2. Todėl dalinis deguonies slėgis pO2 alveolių dujų mišinyje sumažėja, o dalinis (parcialinis) anglies dioksido slėgis pCO2 padidėja. Esant fiksuotam O2 suvartojimui ir CO2 išskyrimui, alveolių dujų mišinio sudėtis daugiausiai priklauso nuo alveolių ventiliacijos. Didėjant jų ventiliacijai, jose daugėja O2, bet mažėja CO2, ir priešingai – mažėjant jų ventiliacijai, mažėja O2, bet daugėja CO2. Svarbiausi kraujo dujų rodikliai yra dalinis (parcialinis) deguonies slėgis pO2, dalinis (parcialinis) anglies dioksido slėgis pCO2, azoto dalinis (parcialinis) slėgis pN2, kraujo prisotinimas deguonies (sO2). Šios dimensijos vartojamos, nagrinėjant dujų apykaitos procesus organizme. Esant dideliam deguonies parcialiniam slėgiui, deguonis tampa nuodingas. Staigus apsinuodijimas deguonimi gali įvykti kvėpuojant grynu deguonimi.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė