Pantoteno rūgštis, vitaminas B3, antidermatitinis vitaminas

Terminas

(yra a,g-dioksi-b-dimetilbutiril-b-alaninas (2,4-dihidroksi-3,3-dimetilbutiril-b-alaninas).

Ligos.lt

Pantoteno rūgštis

Pantoteno rūgštis – gelsvos spalvos klampus aliejinis skystis, o jos kalcio druskos – smulkūs kristalai. Abi šios medžiagos gerai tirpsta vandenyje. Ji nepatvari ir, veikiant silpnoms rūgštims ir šarmams, peptidinės jungties vietoje lengvai hidrolizuojama. Ją sintetina augalai ir mikroorganizmai. Jos randama daugelyje augalinių ir gyvulinių maisto produktų (kiaušiniuose, kepenyse, mėsoje, žuvyje, piene, mielėse, bulvėse, morkose, obuoliuose, grūduose). Žmogaus žarnyne nedidelius jos kiekius sintetina E. coli.

Pantoteno rūgštis yra universalus vitaminas. Jos darinių reikia žmogui, gyvuliams, augalams ir mikroorganizmams. Biologiškai aktyvi tik D(+) forma. Maisto produktuose esanti pantoteno rūgštis įeina į pantoteino (pantoteno rūgšties ir cisteamino kondensacijos produkto) sudėtį. Pantoteinas, veikiamas plonųjų žarnų gleivinės fermentų, hidrolizuojamas. Susidariusi pantoteno rūgštis rezorbuojama plonosiose žarnose difuzijos būdu. Rezorbuotas vitaminas su krauju patenka į audinius, kuriuose sintetinamos kofermentinės pantoteno rūgšties formos. Jų skilimo produktai (paprastai laisvoji pantoteno rūgštis) išskiriami su šlapimu. Per parą žmogui reikia apie 10–12 mg. Svarbiausios pantoteno rūgšties kofermentinės formos yra 4-fosfopantoteinas ir KoA. 4-fosfopantoteinas yra fermento palmitilsintazės kofermentas, o KoA dalyvauja pernešant acilo radikalus bendro katabolizmo proceso metu, aktyvinant riebalų rūgšties, cholesterolio ir acetoninių medžiagų sintezes, acetilgliukozaminų sintezę ir detoksinimo procesus kepenyse, acetilcholino, d-aminolevulino rūgšties sintezę ir kt. (žr. KoA). Kai trūksta pantoteno rūgšties, sutrinka acetilinimo procesai. Pantoteno rūgšties hipo- ir avitaminozės kyla retai. Kliniškai vitamino trūkumas pasireiškia dermatitais, distrofiniais pokyčiais vidaus sekrecijos liaukose (pvz., antinksčių), nervų sistemos sutrikimais (neuritai, degeneraciniai nervų pažeidimai, parezės), distrofiniais pokyčiais širdyje, inkstuose, odos depigmentacija, plaukų slinkimu, apetito sumažėjimu ir išsekimu. Maža pantoteno rūgšties koncentracija kraujyje dažniausiai būna kartu su kitomis avitaminozėmis ir pasireiškia kaip avitaminozės formos derinys.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
alaninas
avitaminozės
fosfopantoteinas
rūgštis
vitaminas