Oksidacinis fosforilinimas

Terminas

Adenozintrifosfato (ATP) sintezė iš adenozindifosfato (ADP) ir neorganinio fosfato vyksta gyvuosiuose organizmuose, naudojant energiją, kuri išsiskiria oksiduojant angliavandenius, riebalus ir kt. Eelektronų pernašos nuo elektronų donorų elektronų akceptorių link metu išsiskirianti energija naudojama ATP susidaryti. Elektronų pernaša vyksta elektronų pernašos (kvėpavimo) grandinėje, kuri eukariotų ląstelėse yra išsidėsčiusi vidinėje mitochondrijų membranoje, o prokariotuose – vidinėje ląstelės membranos pusėje. Elektronų pernašos metu atpalaiduotoji energija panaudojama protonų pernašai iš mitochondrijų vidinės dalies užpildo į transmembraninę ertmę, susidarant cheminiam potencialui. Jį sudaro pH gradientas ir elektrinis potencialas. Protonai grįžta į mitochondrijų užpildą (matriksą) per vidinėje mitochondrijų membranoje esantį fermentą ATP sintazę, kuri iš ADP ir neorganinio fosfato sintetina ATP. ATP molekulės – universalus visų ląstelių energijos šaltinis, kurį ląstelės naudoja įvairiems procesams (angliavandenių ar baltymų sintezei, medžiagų pernašai, raumenų ląstelės susitraukimui). Tačiau ATP atsargos ląstelėse nėra didelės. Jų negauname su maistu. Todėl šios molekulės turi būti nuolat sintetinamos ląstelėse.

Ligos.lt

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
energija
ląstelės