Neuroendokrininė Kušingo liga

Liga, kurią sukelia pagumburio, posmegeninės liaukos (hipofizės) ir antinksčių sistemos reguliavimo sutrikimas, dažniausiai padidėjus posmegeninės liaukos adenokortikotropinio hormono aktyvumui. Kušingo liga yra retai sergama. Dažniausiai serga 20–40 metų asmenys. Moterys serga 5 kartus dažniau nei vyrai. Ligos reikia nepainioti su Kušingo sindromu – antinksčių žievės arba kitų organų ektopiniais navikais, ilgu gydymu gliukokortikoidais. Kušingo sindromas yra simptomų visuma, sukelta per didelio steroidinių hormonų, vadinamų gliukokortikoidais, kiekio. Dažniausiai Kušingo sindromą sukelia steroidinių vaistų vartojimas uždegiminėms ligoms gydyti (bronchinei astmai, reumatoidiniam artritui ir kt.). Padidėjusią kortizolio koncentraciją gali sukelti antinksčių žievės išvešėjimas ar navikai. Adrenokortikotropinį hormoną taip pat gali gaminti smulkialąstės plaučių karcinomos, bronchų karcinoidai ir skydliaukės navikai (15 proc. atvejų). Laikinai padidėjusi kortizolio koncentracija būna alkoholizmo, depresijos, nervinės anoreksijos atvejais. Tai vadinama Kušingo pseudosindromu. Rečiau Kušingo sindromą sukelia kitos (endogeninės) priežastys, nesusijusios su gliukokortikoidų vartojimu. Kušingo liga dažniausiai susergama, esant posmegeninės liaukos kortikotropinių ląstelių navikams, po gimdymų, galvos traumų, smegenų sukrėtimo, encefalitų, arachnoiditų. Patogenezės pagrindas – kortikotropino sekrecijos kontrolės sutrikimas dėl pagumburio dopamininės sistemos, slopinančios kortikoliberino ir kortikotropino sekreciją, poveikio sumažėjimo, o serotoninerginės sistemos tonuso padidėjimo; pagumburio-hipofizės-antinksčių sistemos reguliavimo funkcijos ir kortikoliberino-kortikotropino-kortizolio paros sekrecijos ritmo sutrikimo, reguliacinio grįžtamojo ryšio išnykimo, kortikotropino bei kortizolio koncentracijų padidėjimo, reakcijos į įtampą išnykimo. Gliukokortikoidų hipersekrecija – centrinė Kušingo ligos patogenezės grandinė. Lėtinė ilgalaikė hiperkortizolemija sukelia hiperkorticizmo (hiperkortizolizmo) simptomų kompleksą – Kušingo ligą. Dėl katabolinio poveikio baltymų ir angliavandenių apykaitai nustatoma raumenų (tarp jų, ir širdies) bei odos atrofija. Sergant Kušingo liga, sutrinka angliavandenių apykaita: atsiranda hiperglikemija su gliukozurija, neretai prisideda steroidinis diabetas (20 proc. atvejų). Ji siejama su kortizolio, gliukagono, somatostatino koncentracijų padidėjimu ir santykiniu insulino trūkumu (gliukoneogenezė kepenyse intensyvėja) ir atsparumu jam. Anabolinis poveikis riebalų apykaitai sukelia nutukimą (apie 90 proc. atvejų) su būdingu „kušingoidiniu“ riebalų kaupimusi kaklo („bizono kupra“), liemens, pilvo ir veido srityse. Todėl ligonio veidas įgyja „mėnulio“ formą, o kojos lieka plonos, prarasdamos savo normalią išvaizdą. Sergant Kušingo liga, pilvo, krūtinės ir šlaunų srityse susiformuoja savitas raudonai violetinės spalvos odos pažeidimas – strijos („ištempimo“ juostos). Oda tampa sausa ir suplonėjusi dėl atrofijos proceso, kurį sukelia katabolizmo intensyvėjimas. Tokie odos pokyčiai yra susiję su policitemija, sukeliančia veninio kraujo stazę ląstelienos mikrokraujagyslėse, su riebalų kaupimusi ir kolageno biosintezės nepakankamu aktyvumu, todėl pakinta oda ir persišviečia odos kapiliarai. Kortizolio perteklius skatina baltymų skilimą, todėl padidėja azoto išskyrimas su šlapimu, kraujyje atsiranda hipoalbuminemija. Mineralkortikoidinis aktyvumas (kortizolio ir aldosterono hipersekrecija) suaktyvina renino-angiotenzino-aldosterono sistemą, kuri ir nulemia arterinės hipertenzijos ir hipokalemijos atsiradimą. Ilgalaikė kortizolio hipersekrecija padidina renino, dalyvaujančio susidarant angiotenzinui 1, biosintezę. Jis ir padidina kraujospūdį. Netenkant raumenims kalio jonų, padidėja kraujagyslių tonusas. Be to, hipertenzijos patogenezėje dalyvauja katecholaminai ir serotoninas, kurių veikimą sustiprina gliukokortikoidai. Dėl gliukokortikoidų katabolinio poveikio kauluose Kušingo ligos metu atsiranda osteoporozė (žr. Osteoporozė), mažėja kaulų masė. Tai sutrikdo kaulų baltyminio užpildo struktūrą ir gebą fiksuoti kalcį. Gliukokortikoidai mažina kalcio įsiurbimą virškinamajame kanale, nes slopinamas kalciferolio hidroksilinimas. Kaulų baltymų skilimas ir antrinė demineralizacija gilina osteoporozę. Gausus kalcio išsiskyrimasis pro inkstus sukelia nefrokalcinozę, inkstų akmenų antrinį pielonefritą ir inkstų funkcijos nepakankamumą. Visas antinksčių patologijos formas galima būtų pavaizduoti tokia schema:

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė