Mineralinės medžiagos

Yra svarbios mitybai. Tai yra neorganiniai elementai ir jų druskos, esančios maisto produktuose. Mineralinės medžiagos yra būtini mitybos komponentai viena iš 5 svarbiausių maisto medžiagų (baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės medžiagos). Jų fiziologinė svarba yra įvairi: dalyvauja plastinėje apykaitoje, kaulų apykaitoje, palaiko rūgščių ir bazių pusiausvyrą ir normalią kraujo sudėtį, normina vandens ir druskų apykaitą, saugo nuo endeminių ligų (gūžio, fluorozės). Mineralinės medžiagos maisto produktuose yra kaip katijonai (kalcis, kalis, magnis, natris) ir anijonai (siera, fosforas, chloras), todėl nuo jų tarpusavio santykio priklauso produkto rūgštinės ar šarminės savybės. Tam tikrą grupę sudaro mikroelementai, kurių maisto produktuose yra nedideli kiekiai, bet jie pasižymi atitinkamu biologiniu poveikiu (geležis, jodas, kobaltas, varis, fluoras). Greta bendrų fiziologinių savybių, maisto medžiagos turi ir individualių. Šarminiu poveikiu pasižymi kalcis, kurio yra pieno produktuose. Jo reikia 300 mg/1000 kcal maisto raciono arba 800 mg per parą. Geriausiai pasisavinama, kai santykis Ca:P yra 1:1,5 ir Ca:Mg yra 1:0,7. Ca:P santykis maisto produktuose įvairus: daržovėse ir vaisiuose svyruoja nuo 1:0,7 iki 1:4,7, bulvėse – 1:5,8, duonos produktuose – 1:4, mėsos gaminiuose – 1:20. Kalio ir riebalų perteklius slopina kalcio pasisavinimą. Inozitosforo rūgštis ir rūgštynių rūgštis su kalciu sudaro netirpius junginius, kurie nepasisavinami, todėl stambiagrūdžių duonos gaminių kalcis, kaip ir rabarbarų bei špinatų kalcis, blogai pasisavinamas. Magnis pasižymi įvairiapusišku poveikiu organizmui, todėl jo būtina gauti po 200 mg/1000 kcal maisto raciono, arba 500–600 mg per parą. Šarminančiu poveikiu pasižymi kalis, kurio daug džiovintuose vaisiuose, bulvėse ir žirniuose, todėl jo rekomenduojama gauti po 1000 mg/1000 kcal maisto raciono. Natrio natūraliuose maisto produktuose nedaug. Jo pagrindinis kiekis, kaip ir chloro, patenka su valgomąja druska. Natrio ir chloro poreikis – 1500 mg/1000 kcal maisto racione, arba 4–6 g per parą, tai atitinka 10–15 g valgomosios druskos. Fosforo yra daugelyje maisto produktų. Poreikis per parą – 500 mg/1000 kcal, arba 1,5–2 g per parą. Sieros reikia apie 1 g per parą.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė