Membranų receptoriai

Tai – receptoriai, esantys plazminėje membranoje ir ją kertantys nuo vieno iki kelių kartų. Jie turi išorinį domeną, kurio reikia sąveikai su ligandu, ir vidinį domeną, svarbų ryšiams su viduląsteliniais signalo tarpininkais. Receptoriai, atsižvelgiant į signalo perdavimo būdus į ląstelės vidų, skirstomi į jonotropinius ir metabotropinius. Jonotropiniai receptoriai signalus perduoda, keisdami jonų srautą pro plazminę membraną. Šiai receptorių grupei priklauso jonų kanalai. Tai – integralieji membranos baltymai, gebantys atrankiai keisti membranos laidumą tam tikrai jonų rūšiai. Su ligandu sąveikauja išorinis baltymo domenas. Prisijungiant tarpląstelinei signalinei molekulei, jonų kanalai atsidaro. Taip scetilcholinas aktyvina Na jonų kanalus, glicinas ir GABA – chloro jonų kanalus, o serotoninas ir glutamatas – kalcio jonų kanalus. Viduląstelinį signalo perdavimą sužadina jonų koncentracijos pokyčiai citozolyje. Pro jonų kanalus signalus perduoda neurosiuntikliai ir peptidiniai hormonai. Tokių receptorių yra ne tik ant plazminės membranos, bet ir ant endoplazminio tinklo bei mitochondrijų membranų. Jų ligandai yra antrinės signalinės molekulės.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė