Melanotropinai (melanocitus skatinantys hormonai, MSH)

Terminas

Jie sintetinami posmegeninės liaukos tarpinės dalies F ląstelėse. Skatina melaninų sintezę, taip pat didina melanocitų ir melanoforų dydį ir skaičių odos dangaluose. Tai – polipeptidas, kuris turi du variantus: α MSH sudarytas iš 13 aminorūgščių, o β-MSH – iš 22 aminorūgščių grandinių (žmogaus). Melanotropinų struktūroje yra 7 aminorūgščių fragmentas (heptapeptidas), tvarkantis hormono aktyvumą. Toks fragmentas yra kortikotropino ir lipotropinų polipeptidinėje grandinėje, todėl jie pasižymi melanocitus stimuliuojančiu poveikiu. Jų pirmtakas yra proopiomelanokortinas. Melanotropinų sintezę kontroliuoja melanostatinas ir melanoliberinas. Melanotropinai skatina melanino genezę, sužadindami tirozinazės sintezę, kuri katalizuoja dopamino virsmą dopachinonu. Jie sukelia melanino granulių sklaidą (dispersiją) ląstelėse ir odos patamsėjimą. Be to, melanotropinai, skatindami cAMP susidarymą, aktyvina trigliceridlipazę ir riebalų skilimą riebalų audinyje. Hiperpigmentacija galima dėl antrinio antinksčių žievės funkcijos aktyvėjimo (Kušingo liga) ar posmegeninės liaukos naviko, kai padidėja sekrecija kortikotropino, kuriam būdingas melanotropinis aktyvumas. Nėštumo metu intensyvėja pigmentacija, nes papildomai melanotropinų išskiria placenta, taip pat jų sintezę skatina estrogenai. Adisono ligos metu sumažėja gliukokortikoidų, padidėja kortikotropino ir lipotropinų koncentracijos. Jiems būdingas melanotropinis aktyvumas.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
liaukos
melanotropinai