Lipolizė

Tai – riebalų skaidymas į glicerolį ir riebalų rūgštis, kurį katalizuoja fermentai lipazės. Maisto (egzogeninės kilmės) riebalus skaido kasos išskiriama trigliceridlipazė, atskelianti laisvąsias riebalų rūgštis, prisijungusias prie glicerolio 1 ir 3 -OH grupių. Šios lipazės aktyvumas nėra reguliuojamas hormonais. Audiniuose esančius (endogeninės kilmės) triacilglicerolius skaido viduląstelinės lipazės. Audinių trigliceridlipazės aktyvumas yra reguliuojamas ir priklauso nuo hormonų – adrenalino, noradrenalino, gliukagono ir kt. veiksnių. Di- ir monogliceridlipazės yra 90–100 kartų aktyvesnės už trigliceridlipazę. Jų aktyvumas nuo hormonų nepriklauso. Trigliceridus hidrolizuojanti trigliceridlipazė yra lipolizės reguliacinis fermentas. Jos aktyvumui įtaką turi įvairūs veiksniai. Vykstant lipolizei, daugėja laisvųjų riebalų rūgščių kraujyje. Kompleksuose su albuminais yra 99 proc. baltymų ir 1 proc. laisvųjų riebalų rūgščių. Nors laisvųjų riebalų rūgščių kompleksuose yra nedaug, tačiau dėl jų intensyvios pernašos per parą pernešama 50–150 g riebalų rūgščių. Tai priklauso nuo greito kompleksų atsinaujinimo (jų skilimo pusperiodis yra 5 min.). Į audinius patekusios riebalų rūgštys yra skaidomos b oksidacijos būdu.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė