Lipidai

Tai – grupė augalinės ir gyvūninės kilmės organinių medžiagų, blogai tirpstančių vandenyje, bet gerai tirpstančių nepoliniuose tirpikliuose. Tai yra įvairių klasių junginiai, pvz., steroidai, riebalai, sfingolipidai ir kt. Lipidai įeina į biologinių membranų sudėtį, todėl nuo jų priklauso membranų laidumas, nervinio impulso perdavimas ir tarpląstelinių ryšių susidarymas. Jie sudaro pagrindines ląstelių energines atsargas; atlieka ląstelės apsauginę funkciją. Lipidai yra endogeninio vandens šaltinis. Jie yra skirstomi į hidrolizuojamuosius ir nehidrolizuojamuosius. Pastariesiems priklauso terpenai ir steroidai. Hidrolizuojamųjų lipidų klasifikacija yra gerokai sudėtingesnė. Jie yra skirstomi į paprastuosius, kuriems priklauso trigliceridai (glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai) ir vaškai (ilgagrandžių riebalų rūgščių ir ilgą anglies atomų grandinę turinčių monohidroksilių alkoholių esteriai), ir sudėtinguosius. Sudėtingiesiems lipidams priklauso junginiai, kurių struktūroje, be riebalų rūgščių ir alkoholio, yra ir kitų medžiagų molekulių. Lipidai yra koncentruoti energijos šaltiniai. Per parą sunaudojama apie 100 g lipidų. Pagrindiniai maisto lipidai yra trigliceridai. Su maistu organizmas turi gauti gyvulinių ir augalinių lipidų. Žmogui polieninės (polinesočiosios) riebalų rūgštys yra būtinos.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė