Kraujo grupės

Tai – imunogenetinis kraujo požymis, padedantis žmones skirstyti, remiantis kraujo antigenais, kurie vadinami grupiniais antigenais arba izoantigenais. Tam tikrų izoantigenų yra ne tik kraujo forminiuose elementuose, bet ir kitose organizmo ląstelėse. Eritrocitų membranose yra aptikta daugiau kaip 500 antigenų, kurių dalis (apie 200) suformuoja 23 savarankiškas kraujo grupių sistemas. Dažniausiai paplitusios yra ABO, Rh ir Lewis sistemos. Kraujo grupių antigenai yra glikoproteinai, turintys įvairių oligosacharidų. Jie yra eritrocitų membranose, o patekę į organizmą, kuris jų neturi, atpažįstami kaip svetimi ir gali sukelti imuninį atsaką. Antigenų molekulėse yra veiklioji dalis epitopas (antigeninė determinantė), sukeliantis imuninį atsaką, kuris jungiasi tik su antikūnų aktyviuoju centru – paratopu. Epitopai lemia antigeno specifiškumą, ir jų ant vieno eritrocito ABO sistemoje gali būti iki 1 milijono. Eritrocitų antigenai turi ir biologinę reikšmę: lemia žmogaus individualumą; padeda išlaikyti ląstelių vientisumą, yra svarbūs jų brendimui, nes veikia kaip struktūros baltymai; padeda anijonų, vandens ir šlapalo pernašai, nes antigenai yra eritrocitų membranų dalis (daugiau žr. ABO antigenai).

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė