Komplementas

Terminas

Tai – kraujo plazmos baltymų sistema (apie 10 proc. visų globulinų), padedanti palaikyti imuninę homeostazę. Šią sistemą sudaro apie 20 kraujo plazmos baltymų – komponentų, kurie yra esterazių ir proteazių profermentai. Komplemento komponentai yra žymimi C1, C2,. C1 komponentą sudaro trys subkomponentai: C1g, C1r, C1s. Komplementas aktyvinamas nuosekliai, pakopomis: po pirmtakų aktyvinimo komponentai suyra, atsipalaiduoja aktyvūs fragmentai, iš jų susidaro aktyvūs kompleksai, kurie žymimi C1¯, C2¯ ir t. t., o neaktyvūs – raide „i“, pvz., C1i, C2i ir t. t. Aktyvinimo metu komplemento komponentai skyla į du skirtingos molekulinės masės ir aktyvumo fragmentus. Mažesni fragmentai žymimi raide „a“, didesni – „b“, pvz., C3 yra hidrolizuojamas ir aktyvinamas į C3a ir C3b. Visus komplemento komponentus sintetina tik makrofagai, o kitos ląstelės – tam tikrus komponentus. Normaliai šie kraujo plazmos baltymai yra neaktyvūs. Svarbiausias komplemento sistemos veikimo etapas yra C3 aktyvinimas. Tai gali vykti klasikiniu būdu, kurį sužadina C1 prisijungimas prie imuninio komplekso. Yra ir alternatyvus būdas, kurį lemia mikrobų polisacharidai, nefritinis veiksnys, sergant glomerulonefritu, dalyvaujant properdinui, B ir D veiksniams. Koks bebūtų aktyvinimo būdas, C3 konvertazė hidrolizuoja C3 į C3a ir C3b, po to C3b jungiasi prie C3 konvertazės komplekso ir virsta C5 konvertaze, kuri skaido C5 į C5a ir C5b. Vykstant aktyvinimui, susiformuoja C5-9 membranos atakos kompleksas, kuris ir suardo mikrobų ar ląstelių membranas. Komplemento sistemos sutrikimų pasitaiko retai. C1, C2 ir C4 nepakankamas aktyvumas būna, sergant sistemine raudonąja vilklige, tam tikrais glomerulonefritais. C3 nepakankamumui būdingos piogeninės infekcijos. Dėl C1 slopiklio nepakankamumo susergama angioneurozine edema.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
plazmos