Jonų kanalai

Tai – integralieji membranos baltymai, gebantys atrankiai keisti jos laidumą tam tikrai jonų rūšiai. Juos sudaro hidrofilinių baltymų poros, pro kuriuos ir patenka hidrofiliniai junginiai ir jonai. Su ligandu sąveikauja išorinis baltymo domenas. Jungiantis tarpląstelinei signalinei molekulei, jonų kanalai atsidaro. Kanalo baltymai yra ilgos grandinės polipeptidai, kurie daug kartų perveria membraną. Jų aptinkama visų tipų ląstelėse. Vieni iš jų yra laidūs tam tikriems jonams, todėl jie ir vadinami jonų kanalais. Pro juos specifiškai patenka natrio, kalio, kalcio ir chloro jonai į ląsteles. Jie laidūs jonams tik pagal koncentracijos gradientą, t. y. iš didesnės koncentracijos į mažesnę, todėl pernašai nenaudoja energijos. Bet tai nėra tik difuzija, nes kanalų laidumas yra reguliuojamas. Jie kaip vartai yra uždaromi ir atidaromi. Atsižvelgiant į veiksnius, reguliuojančius jų aktyvumą, jonų kanalai yra skirstomi į tokias šeimas: elektriniu potencialu reguliuojami katijonų kanalai (Na, K, Ca jonų kanalai) ir neuromediatoriais reguliuojami jonų kanalai (acetilcholinu, serotoninu, glutamatu, glicinu, γ-aminobutiratu). Taip acetilcholinas aktyvina natrio jonų, glicinas ir GABA – chloro jonų, o serotoninas ir glutamatas – kalcio jonų kanalus. Viduląstelinį signalo perdavimą sužadina jonų koncentracijos pokyčiai citozolyje. Pro jonų kanalus signalus perduoda neurosiuntikliai ir peptidiniai hormonai. Tokių receptorių yra ne tik ant plazminės membranos, bet ir ant endoplazminio tinklo bei mitochondrijų membranų.