Hormonų veikimo mechanizmai

Skiriami du pagrindiniai hormonų veikimo mechanizmai: 1) per viduląstelinius receptorius; 2) per receptorius ląstelių membranose. Pirmasis veikimo mechanizmas: veikia steroidiniai hormonai (gliukokortikoidai, mineralkortikoidai, progesteronas, androgenai, estrogenai), kurių receptorių yra citoplazmoje, ir tiroidiniai hormonai, retinoatas bei kalcitriolis, kurių receptorių yra branduolyje. Šie hormonai susijungia su receptoriais, sudaro hormono–receptoriaus kompleksus, kurie pernešami į branduolį. Čia jie sąveikauja su savitosiomis genų sekomis DNR molekulėje, vadinamomis hormonams jautriais elementais, ir skatina arba slopina tam tikrų genų raišką. Antrasis mechanizmas: veikia baltyminės kilmės hormonai (aminorūgščių dariniai, peptidai, baltymai), kurie nepereina pro ląstelių membranas, todėl medžiagų apykaitą reguliuoja per viduląstelinius cheminius signalus – antrinius tarpininkus. Neląstelinės signalinės molekulės, tarp jų, ir hormonai, vadinami pirminiais tarpininkais. Jie sąveikauja su receptoriais, esančiais ląstelių citoplazminėse membranose, ir per specifinius G baltymus skatina arba slopina fermentų, dalyvaujančių susidarant antriniams tarpininkams, aktyvumą. Antriniai tarpininkai aktyvina fermentus arba jonų kanalus ir sukelia reakcijų seką ląstelės viduje, pasibaigiančią fermentų aktyvumo ir metabolizmo pokyčiais. Antriniai tarpininkai gali būti šie junginiai: ciklinis adenozinmonofosfatas (cAMP), ciklinis guanozinmonofosfatas (cGMP), inozitoltrifosfatas (IP₃), diacilglicerolis (DAG), Ca²⁺ jonai. Perduodamas signalas daug kartų sustiprinamas, nes susijungus vienai hormono molekulei su receptoriumi, susidaro daug antrinių tarpininkų molekulių. Antriniai tarpininkai veikia savitąsias proteinkinazes.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė