Hormonų ir neuromediatorių receptoriai

Terminas

Tai – savitieji baltymai, esantys ląstelės viduje (citoplazmoje arba branduolyje) arba membranose, su kuriais sąveikauja visos neląstelinės signalinės molekulės. Lipofilinių savybių (tirpūs lipiduose) hormonai pereina pro ląstelių membraną difuzijos būdu ir jungiasi su receptoriais citoplazmoje. Retinoato, tiroidinių hormonų ir kalcitriolio (vitamino D3) receptorių yra branduolyje. Šių hormonų–receptorių kompleksai veikia kaip ir tikrųjų steroidinių hormonų–receptorių kompleksai. Netirpūs lipiduose hormonai nepereina pro ląstelių membranas. Jie sąveikauja su receptoriais, esančiais ląstelių citoplazminėse membranose, ir sužadina susidarymą cheminių junginių, vadinamų antriniais tarpininkais, kurie keičia fermentų aktyvumą ir reguliuoja įvairias ląstelių funkcijas. Skirtingai nuo viduląstelinių receptorių, šie receptoriai nereguliuoja genų raiškos tiesiogiai, bet gali turėti netiesioginį poveikį. Ląstelių membranų receptoriai yra integraliniai baltymai. Be receptorių, veikiančių per antrinius tarpininkus, dar yra neuromediatorių receptorių, susijusių su jonų kanalais, bei katalizinių savybių receptorių. Nervuose ir raumenyse esantys receptoriai – ligandais reguliuojami jonų kanalai. Tai – oligomeriniai baltymai, kurių tam tikri subvienetai prijungia ligandą (neuromediatorių). Katalizinių savybių receptoriams būdingas fermentinis aktyvumas, nes fermentas yra neatskiriama receptoriaus dalis.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė