Hipochondrija

Tai yra ligų baimė. Rūpintis savo sveikata ir nerimauti dėl jos yra normalu, tačiau kartais žmogų užvaldo įsitikinimas, kad jis serga viena ar keliomis nepagydomomis ligomis. Jausdamas ir išties kentėdamas nuo įsivaizduojamos ligos simptomų, žmogus vaikšto pas gydytojus ir su baime laukia diagnozės. Tuo tarpu medikai nieko blogo neranda. Tokia žinia žmogų tam tikram laikui nuramina, bet neilgam. Greitai įkyrios mintys apie ligą sugrįžta, o žmogus toliau ieško gydytojo, kuris galėtų jam padėti.

Tokia būsena, kai žmogų ilgą laiką vargina mintys apie ligą, jaučiami įsivaizduojamos ligos simptomai arba stipri baimė susirgti, yra vertinama kaip liga. Sergant hipochondrija, pasikeičia ir žmogaus elgesys: padažnėja lankymasis pas gydytojus, ignoruojami artimųjų raminimai, kad rimtos ligos nėra. Žmogus nuolat ieško įrodymų savo mintims apie nepagydomą ligą patvirtinti.

Be to, šį sutrikimą turintys žmonės dažniausiai galvoja ne apie įprastas ligas, o apie tokias, kurios yra sunkiausiai pagydomos arba mirtinos. Kamuojamas hipochondrijos žmogus visą savo dėmesį nukreipia į nemalonius kūno pojūčius ir mažiausius negalavimus suvokia kaip rimtos ligos pradžią.

Šis sutrikimas išgydomas, o gydymo trukmė priklauso nuo ligos įsisenėjimo, ligonio bruožų.

Hipochondrija dažniausiai gydoma ir vaistais, ir psichoterapija. Vaistai padeda sumažinti pasireiškiančius simptomus: įkyrias mintis, nerimą, jaučiamus negalavimus. Ilgalaikė psichoterapija padeda atskleisti fizinio negalavimo priežastis, išmokti naujai reaguoti į ligas, kūno pojūčius ir išorinę informaciją apie sveikatą.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė