Haliucinacija

Terminas

Tai – nesamų dalykų jutimas. Haliucinacija gali apimti visus pojūčius ar tik dalį jų. Ji gali būti įtikinama, tikroviška arba žmogus gali suvokti, jog jį yra apėmusi tam tikra laikina kelių valandų būsena (kai savo sprendimu pavartojo haliucinogeninių medžiagų). Haliucinacija gali būti maloni arba nemaloni. Nemaloni arba netikėta haliucinacija gali sukelti baimės priepuolį, peraugantį į visišką paniką. Silpnos psichikos žmonėms arba žmonėms, linkusiems į psichikos sutrikimus, tai gali turėti ilgalaikių liekamųjų pasekmių. Gali atrodyti, kad viskas vyksta galvoje ar organizmo viduje. Regos haliucinacijų metu gali atsirasti neįprastų, nelogiškų gebėjimų, pavyzdžiui, vienu metu matomas visas perimetras aplink save. Klausos haliucinacijų metu gali būti girdimi šūvių, sprogimų ar bet kokie kiti garsai. Gali būti girdimi ir balsai, kurie patarinėja, įsakinėja ar tiesiog pasakoja, kas vyksta. Uoslės ar skonio haliucinacijų metu galima jausti neįprastus skonius, kvapus. Nemalonių haliucinacijų atveju gali atrodyti, kad maistas užnuodytas. Lytėjimo haliucinacijų metu jaučiamas lietimasis prie įvairių daiktų. Dažnai viską lydi nepaprastai sulėtėjęs laikas – sekundės trunka minutes.

Atsižvelgiant į stiprumą, kartais skiriami penki haliucinacijų tipai, kurių silpniausias – sutrikęs spalvų pojūtis, stipriausias – haliucinacija tampa tokia tikroviška, kad žmogus visiškai praranda ryšį su realybe. Tikima, kad yra ir šeštasis stiprumas, kurio kažkodėl nepavyksta prisiminti. Šeštojo stiprumo idėją kelia haliucinogeninių medžiagų vartotojai, kurie teigia, kad jie visiškai neprisimena, kas jiems buvo per paskutines kelias valandas, jų prisiminimuose neapibrėžtai rašoma, kad „tik buvo labai smagu“.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
haliucinacija