Gliukokortikoidų receptoriai

Tai yra žinduolių ląstelių citozolio baltymas, jungiantis kortizolį ir kitus gliukokortikoidus. Žmogaus ląstelėse šio receptoriaus genas NR3C1 yra chromosomoje 5q31. Šis receptorius yra sintezės (transkripcijos) veiksnys, valdantis eukariotų ląstelių genų raišką, keičiantis ląstelių dalijimąsi ir skirstymąsi (diferenciaciją). Gliukokortikoidų receptoriai yra kelių tipų, todėl jiems būdingas pleiotropinis poveikis įvairiuose audiniuose. Hormono neprijungęs gliukokortikoidų receptorius yra aptinkamas ląstelės citozolyje, čia jis yra sujungtas su Hsp70, Hsp90 ir FKBP52 baltymais. Minėti baltymai atskyla, kai receptorius prijungia hormoną, o susidaręs receptoriaus ir hormono kompleksas patenka į branduolį ir veikia kaip RNR sintezės (transkripcijos) veiksnys. Kaip teigiamas RNR sintezės (transkripcijos) veiksnys jis aktyvina gliukoneogenezės fermentus koduojančių genų ir baltymų nuo uždegimų genų raišką. Receptoriaus ir gliukokortikoidų kompleksas stabdo kitų nurašymo (transkripcijos) veiksnių pernašą iš citozolio į branduolį, todėl slopina uždegimą skatinančių baltymų raišką. Receptoriaus struktūroje yra būdingi domenai: A/B – N-galo reguliacinis domenas; C – DNR jungiantis domenas; D – lanksto sritis; E – ligandą jungiantis domenas; F – C-galo domenas.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė