GABA, γ-aminosviesto rūgštis
Tai – g-aminorūgštis, kuri neįeina į baltymų struktūrą. GABA neprasiskverbia pro kraujo ir smegenų užtvarą, todėl ji susidaro smegenų GABAerginiuose neuronuose iš aminorūgšties glutamato, veikiant GABA dekarboksilazei ir piridoksalio fosfatui (vitamino B6 dariniui) kaip kofaktoriui.
GABA kaupiasi sekrecinėse pūslelėse, kurios kaupiamos sinapsinėje galūnėje. Iš nervinės galūnės į sinapsę GABA išsiskiria, įvykus membranos depoliarizacijai. Stuburinių nervų sistemoje GABA veikia kaip slopinamasis neuromediatorius, nes sukelia postsinapsinės ląstelės hiperpoliarizaciją ir stabdo nervinio impulso plitimą. GABA poveikis yra trumpalaikis. Veiksmingiausiai GABA inaktyvinama, dalyvaujant neuroglijos ląstelėms (pvz., astrocitams), kurios ją pasisavina ir po transamininimo oksiduoja. Kaip centrinės nervų sistemos slopinamasis neuromediatorius, GABA yra svarbus ir smegenų raidai – reguliuoja smegenų ląstelių pirmtakių vešėjimą ir migraciją, neuritų ilgėjimą, neuronų diferenciaciją.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė