Eukariotai

Terminas

Skirstomi du ląstelių organizacijos lygiai: be branduolio (prokariotai) ir turinčios branduolį ląstelės (eukariotai). Prokariotinis ląstelės tipas būdingas archėjoms ir bakterijoms. Archėjos buvo priskiriamos prie bakterijų ir vadinamos archebakterijomis. Paaiškėjus, kad jų DNR ir RNR sekos ir baltymų sintezės ypatumai giminingesni eukariotams nei bakterijoms, jos priskirtos prie savito domeno. Manoma, kad bakterijos ir archėjos išsivystė vienu metu ir nepriklausomai, o vėliau simbiozės būdu atsirado eukariotai. Prokariotai skiriasi nuo eukariotų, nes jų ląstelės neturi membrana atskirto branduolio. Jie turi vieną žiedinę chromosomą, kurios pagrindas – žiedinė DNR molekulė (plačiau žr. Prokariotai).

Eukariotai gali būti vienaląsčiai arba daugialąsčiai. Jie priskiriami prie keturių iš penkių gamtos „karalijų“. Protistai kilę iš prokariotų, o iš protistų išsivystė augalai, grybai ir gyvūnai. Protistai skirstomi į dumblius, pirmuonis, gleivūnus ir dumbliagrybius (oomicetus). Prie vienaląsčių eukariotų priskiriami tam tikri protistai (vienaląsčiai dumbliai, pirmuonys), mielės, titnagdumbliai (diatomėjos).

Paprasčiausių eukariotų (mielių) genomas yra viena eile didesnis nei bakterijų ar archėjų. Jie turi ne tik daugiau genų, didelę jų DNR dalį sudaro baltymų nekoduojančios valdymo sritys. Žmogaus genomą, palyginti su tipiška bakterija, sudaro 1000 kartų daugiau nukleotidų porų, 20 kartų daugiau genų ir apie 10 000 kartų daugiau nekoduojančios DNR. Be to, eukariotų genomas mišrus, nes jį sudaro ne tik branduolio DNR, bet ir ląstelėse esančių mitochondrijų ar chloroplastų DNR.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
ląstelės
protistai
vienaląsčiai