Eritropoetinas

Terminas

Tai – glikobaltymas, hormonas (molekulinė masė – apie 46 kDa), turintis sialo rūgšties. Jis skatina eritrocitų sintezę ir atpalaidavimą, kai trūksta deguonies. Tai – inkstuose ir kepenyse sintetinamas hormonas, kurio sintezės greitis inkstuose priklauso nuo deguonies parcialinio slėgio. Trūkstant deguonies, hormono susidarymas padidėja, tuo pačiu ir eritrocitų susidarymas. Esant lėtiniam inkstų nepakankamumui, eritropoetino susidarymas sumažėja ir galima anemija.

Eritropoetinas veikia ankstyvąsias kamieninių ląstelių diferenciacijos stadijas kaulų čiulpuose ir skatina eritropoezę. Jis padidina iRNR greitį kaulų čiulpuose, taip lemdamas hemo sintezės padidėjimą ir eritroblastų sintezę, taip pat aktyvina cirkuliuojančius retikulocitus ir eritrocitus. Hormonas greitai degraduoja ir inkstai jį pašalina.

Veikiant eritropoetinui, jam jautrios ląstelės skirstosi į eritroblastus, vėliau – į eritrocitus. Eritrocitų gamyba kaulų čiulpuose, veikiant eritropoetinui, gali padidėti per 9–14 parų 4–5 kartus. Anemiją, sukeltą inkstų lėtinio nepakankamumo, gydyti gali būti vartojamas sintetintas žmogaus eritropoetinas.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė